Pavasarį plačiai nuskambėjusi Panevėžio teisėjų skandalą visuomenė jau ir užmiršo. Tačiau tiek jis, tiek dar keletas teisėjų bylų nėra pasibaigę.
Šį pavasarį du Panevėžio apygardos teismo teisėjai – baudžiamąsias bylas nagrinėjęs Arnoldas Šukaitis ir civilinių bylų teisėjas Rimantas Savickas – pakliuvo į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį. Jos pareigūnai užfiksavo, kaip teisėjai, vienas kitam padėdami, paima 3 viskio butelius ir 4 padangas senam automobiliui ir paprašo šeimos gydytojos suklastoti vieno jų dukrai nedarbingumo lapelį. Prokurorai paprašė Seimo panaikinti abiejų teisėjų neliečiamybę.
Dėl R. Savicko buvo nuspręsta labai greitai. Seimo nariai beveik viebalsiai (92 buvo „už“) sutiko jo neliečiamybę panaikinti. O jo kolega A. Šukaitis pelnė parlamentarų ir laikinosios tyrimo komisijos palankumą – generalinio prokuroro Algimanto Valantino prašymas patraukti šį teisėją baudžiamojon atsakomybėn liko nepatenkintas.
Generalinis prokuroras tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo duomenys liudija, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos iš bankroto bylose paskelbtos bankroto administratorės Irenos Kleivienės.
Jos prašymu priėmus palankius procesinius sprendimus, 2008 spalio viduryje iš I. Kleivienės R. Savickas paėmė 60 litų vertės viskio butelį ir maisto produktų, kurių vertė 30 litų.
2008 metų lapkritį vėl iš tos pačios I. Kleivienės paėmė 100 litų vertės viskio butelį, o gruodžio 29 dieną per Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Arnoldą Šukaitį – 135 litų vertės viskio butelį.
Taip pat buvo įtarta, kad iš bankroto administratoriaus Algio Kleivos už tai, kad jis būtų paskirtas bankroto administratoriumi ir taip užsitikrintų pajamų šaltinį, R. Savickas su A. Šukaičiu paėmė 990 litų vertės automobilio padangas. Šios buvo uždėtos ant teisėjų medžioklei naudojamo automobilio ratų.
Įtarė susidorojimą
Tuoj po kilusio triukšmo „Akistatos“ kalbintas teisėjas R. Savickas teigė, jog jo bėdos prasidėjo nuo tada, kai jis kartu su kolegomis išreiškė nepasitenkinimą teisėjų atlyginimais ir pasirašė kreipimąsi dėl jų didinimo, o pernai rudenį pabandė padaryti karjerą – pareiškė norą tapti teismo pirmininku.
„Su tokiais išsišokėliais kaip aš anksčiau ar vėliau bandoma susidoroti, – tuomet teigė R. Savickas. – Jau pernai rudenį, kai Teisėjų taryboje svarstė mano kandidatūrą į teismo pirmininkus, išgirdau, kad aš ne tik pirmininku, bet ir teisėju dirbti negaliu. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu girdėti, kad „Savickas paėmė viskio butelį!“
Ikiteisminis tyrimas dėl teisėjo R. Savicko nusikalstamų veiksmų dar tebevyksta. Jam pateikti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba, dokumento klastojimu ir jo panaudojimu, sukčiavimu, kyšininkavimu ir papirkimu. R. Savickas dar vis laikinai nušalintas nuo darbo ir laukia verdikto. Tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Justas Laucius.
Paskirta drausminė nuobauda
Na o dėl teisėjo A. Šukaičio galima pasakyti, kad iš didelio debesio iškrito tik lašas lietaus. Savo dalyvavimą šioje istorijoje jis turėjo papasakoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjas teigė, jog nagrinėdamas tik baudžiamąsias bylas jis niekaip negalėjo įtakoti jokių civilinių bylų (šiuo atveju – bankroto) baigčių. A. Šukaitis aiškino, jog A. Kleiva nupirkęs padangas automobiliui todėl, kad kartu norėjęs važinėti į medžioklę, o automobilis buvo bendra keleto medžiotojų nuosavybė.
Išklausiusi A. Šukaičio argumentų, Teisėjų etikos ir drausmės komisija nutarė, jog šis teisėjas nesugebėjo tvarkyti savo asmeninio gyvenimo taip, kad nenukentėtų teismo interesai ir teisėjo reputacija – buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Tad nutarta iškelti drausminę bylą ir perduoti nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Šis teisėjui A. Šukaičiui paskyrė drausminę nuobaudą – pareiškė pastabą.
Nagrinės iš naujo
Pabaigos nematyti ir buvusios Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjos Anželikos Šimaitienės (39 m.) byloje.
Gegužės pabaigoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija išnagrinėjo šios buvusios teisėjos A. Šimaitienės, kurios įgaliojimai 2006 metų vasarį sustabdyti prezidento dekretu, ir tame pačiame teisme dirbusios sekretorės Jolantos Rutkauskienės (32 m.) baudžiamąją bylą. Abi moterys buvo kaltinamos, kad veikdamos drauge piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentą – teismo posėdžio protokolą (įrašė melagingas žinias).
Teisėjų kolegija priėmė nutartį ir A. Šimaitienei, ir J. Rutkauskienei baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ši nutartis buvo apskųsta.
Spalio viduryje Apeliacinis teismas iš dalies patenkino buvusios teisėjos A. Šimaitienės ir prokuroro apeliacinius skundus ir grąžino Kauno apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo.
Apeliacinio teismo kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinio teismo nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio senatis sueis tik 2010 metų biržlio 20 dieną.
Šią nutartį šalys gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Žala savivaldybei
Priminsime, jog dar 2002 Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas gavo vienos pilietės ieškininį pareiškimą, kuriame buvo prašoma leisti privatizuoti butą Kernavės gatvėje Vilniuje. Moteris tą butą nuomojosi iš Vilniaus savivaldybės. Teisėja A. Šimaitienė ir sekretorė J. Rutkauskienė į teismo posėdžio protokolą įrašė, jog teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas leisti privatizuoti butą, dalyvavo ir savivaldybės atstovė. Iš tikrųjų Vilniaus miesto savivaldybei net nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Vėliau savivaldybei nepranešta ir apie priimtą teismo sprendimą.
Dėl tokių neteisėtų teisėjos A. Šimaitienės veiksmų buvo ne tik diskredituotas teisėjo vardas, bet ir padaryta didelė turtinė žala Vilniaus miesto savivaldybei – tokia formuluotė skambėjo ne vienos instancijos teisme.
„Galiu būti apkaltinta aplaidumu, – sakė buvusi teisėja, nuo 2005 metų besisukanti teismų karuselėje. – Savo kaltės neneigiu, tačiau nesutinku su kaltinimu, kad klastojau dokumentus. Juk ne pirmą dieną dirbu – leidau privatizuoti daugybę butų, tačiau niekada niekas neabejojo mano sprendimais”.
Buvusi teisėja neatmeta galimybės, jei Lietuvos teismuose nesulauks teisingumo, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
Neprieštarauja Konstitucijai
Ar bus pagaliau padėtas taškas dar vienoje precedento neturinčioje byloje, kol kas irgi dar neaišku.
Konstitucinis Teismas, dar prieš porą metų paskelbęs, jog prezidento dekretas, kuriuo buvusi Ukmergės rajono apylinkės teisėja Sabina Petraškaitė atleista iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, neprieštarauja Konstitucijai, nutarė šio klausimo iš naujo nebesvarstyti. Šį precedento neturintį atvejį buvo prašęs dar sykį įvertinti Apeliacinis teismas.
Pernai rudenį buvusi Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Sabina Petraškaitė ( 56 m.) po 3 su puse metų bylinėjimosi laimėjo teismą prieš prezidentą ir prisiteisė solidžią kompensaciją – 197 000 litų negauto darbo užmokesčio ir 10 000 litų neturtinės žalos.
Tačiau teisėjai džiaugtis buvo per anksti – Teisėjų taryba apskundė Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui, o šis S. Petraškaitės atleidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
Ukmergės rajono aplinkės teismo teisėja darbo neteko po vadinamojo bandomojo 5 metų laikotarpio (paskyrus teisėją, pirmieji jo darbo metai neoficialiai vadinami bandomuoju laikotarpiu, po jo įgaliojimai pratęsiami iki 65 metų amžiaus arba nepratęsiami), tada Teisėjų tarybos teikimu prezidentas pasirašė jos atleidimo iš teisėjo pareigų dekretą. Teisėjų taryba nusprendė, jog dėl asmeninių S. Petraškaitės savybių jos “elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų”.
Šiuo metu S. Petraškaitė dirba advokate. Kadangi teismai užversti civilinėmis bylomis, kada bus paskirtas tolesnis šios bylos nagrinėjimas, dar neaišku.
Aurelija Žutautienė
