Valdžios atstovai, apsižiūrėję, kad milijonai, skiriami pašalpoms bei skurstančiųjų paramai ir jos tvarkymui, „suvalgomi" savivaldybių skoloms padengti, nusprendė mažinti skiriamas lėšas. Tik savivaldybės tvirtina, jog dėl pašalpos gali vėluoti, o kai kurie žmonės jų nė nesulauks.
Pinigus pravalgo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai nusprendė, jog būtina sumažinti pašalpų bei kompensacijų tvarkymui skiriamas sumas. Šiuo metu savivaldybės darbuotojų atlyginimams, kompiuteriams ir panašioms reikmėms gali išleisti iki 4 proc. visos įvairiai žmonių paramai skiriamos sumos, todėl paruoštos „žirklės" nuleis kartelę iki 2 proc.
SADM sprendimą motyvuoja tuo, kad 2009–aisiais savivaldybės iš numatytų 13,2 mln. panaudojo tik 8 mln., t. y. 2,4 proc. visos kompensacijų ir išmokų sumos. Negana to, 3,16 mln. litų esą išleista savivaldybių skoloms padengti.
Tačiau savivaldybių atstovai piktinasi, kad mažinami pinigai, kurie esą buvo naudojami ir pačių vargstančių pašalpoms.
Klaipėdos savivaldybės Socialinio paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė stebėjosi, iš kur ministerija nusprendė, kad lėšų likutis naudojamas skoloms grąžinti.
Pašalpų nebemokės
„Tokių atvejų Klaipėdoje nebuvo. Be to, nors išmokų gavėjų padaugėjo, dirba tiek pat žmonių. Šiemet trūksta 2,5 mln. litų pačioms išmokoms – nuo tos sumos skaičiuojamos ir administravimo išlaidos. Tad jei pinigus ir gausime lapkritį, atlyginimų daugiau neišmokėsime, aišku, todėl nesuspėsime pinigų įsisavinti", – pripažino ji.
Pasak jos, jei pinigai ir nepanaudojami, jie vis tiek grįžta į valstybės biudžetą.
„Pinigų galbūt neužteks šildymui, elektrai, vandeniui, paštui, Registrų centrui. Bus skolos. Be to, likutį perkeldavome ir pašalpoms mokėti – jų bus mažiau išmokėta", – paaiškino A.Liesytė.
Panevėžio savivaldybės Socialinio paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Zita Ragėnienė tvirtino, kad ne tik išmokas skirstantys valdininkai, bet ir patys vargstantieji dabar priklausys nuo vieno ministro malonės.
„Kai tai spręs vienintelis žmogus – sunku tam pritarti. O, pavyzdžiui, vien renovacijų Panevėžyje – daugiausia iš visos Lietuvos, o viskas tvarkoma per mūsų skyrius, papildomo darbo atsirado daug, o dirba tie patys 20 darbuotojų", – stebėjosi ji.
Pasak Z.Ragėnienės, kai kurie žmonės apskritai liks be išmokų.
„Negalėsime padėti žmonėms išimčių atveju. Pavyzdžiui, šeimoje su 2 vaikais moteris turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Bet nutiko nelaimė – mirė vyras. Tad turime spręsti, kaip jai padėti. Sumažinus skiriamas lėšas, padėti tokiais atvejais būtų jau labai sunku", – sakė ji.
„Dar šių metų gegužę ar birželį administravimo lėšas turėjome panaudoti socialinėms pašalpoms mokėti. Tai kas garantuos, kad dabar pašalpoms netrūks?" – stebėjosi ir Kauno socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Gražu tik popieriuje
Mečislovas ZASČIURINSKAS – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:
Yra kasmetiniai auditai, tada jei randama, kad už tuos pinigus nupirkta žemė Mėnulyje, tegul tuos pinigus savivaldybės ir grąžina į biudžetą. Bet tokie taupymo metodai skiriami tik „pakazuchai", kad būtų galima pasakyti – taupome ir sutaupome. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų rūpintis socialiniais klausimais, bet ji užsiima buhalterija. Mano, buhalteriškai sumažins ir sutaupys.
Bet pavyzdžiai rodo, kad taip taupant reikalai blogėja, ar tai būtų neįgaliųjų, ar vaikų, ar dar kiti pinigai. Juo labiau kad kam sumažinti, kam ne – spręs vienas ministras. Bet tai suprantama, nes artėja rinkimai.
Ignas JAČAUSKAS
