Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
STAI JUMS ATSAKYMAS,KAD MOKESCIU DIDINIMAS LIETUVAI TEIGIMU REZULTATU NEDUODA
MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ: O kas toliau?Daugumos ekonomistų nuomone, taupymo priemonės, nors trumpuoju laikotarpiu sumažina ekonomikos augimą, ilgesniu laikotarpiu sudaro sąlygas spartesniam ūkio augimui stabilesnėje finansinėje aplinkoje. Todėl galima būtų pritarti Vokietijos pasiūlymui ir Lietuvoje priimti įstatymą įpareigojantį neviršyti nustatyto biudžeto deficito dydžio, tuo būdu apsaugant ekonomiką nuo politinės konjunktūros svyravimų.
Tačiau greitai ekonomistai pastebėjo, kad taupymo programos gali sutrikdyti prasidedantį ES ekonomikų atsigavimą ir dabar svarstoma kaip to būtų galima išvengti. Mechaniškai pritaikytos taupymo priemonės, nesiejant finansinio konsolidavimo su ekonomikos augimą skatinančiais sprendimais, stumia ekonomiką į recesiją ir tuomet visos pastangos sumažinti skolas ir stabilizuoti valstybės finansus neatneša laukiamų rezultatų – mažėjant BVP, santykinis deficito ir skolos dydis didėja.
Lietuvos Vyriausybė gan drastiškai sumažino valstybės išlaidas, padidino mokesčius, bet valstybės skola ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo. BVP nuosmukis š.m. I ketvirtį Lietuvoje yra didžiausias ES, nors kai kurie ekspertai to priežastimi ir nurodo Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Europos Komisija savo konvergencijos ataskaitoje pažymi, kad Lietuvos valstybės skola sparčiai didėja nuo 15,6 proc. BVP 2008 m. iki 29,3 proc. BVP 2009 m. ir numatoma, kad 2011 m. ji pasieks 45,4 proc. BVP m. Valstybės biudžeto deficitas taip pat išlieka didelis, Europos Komisija prognozuoja, kad 2010 m. deficitas bus lygus 8,4 proc., o 2011 m. - 8,5 proc. BVP. TVF ekspertai dar praėjusių metų gruodžio mėnesį įspėjo apie vykdomos ekonominės politikos riziką, nes nuosmukio sąlygomis ekonomikos taupymo programų našta neadekvačiai padidėja.
Todėl nepavykus įgyvendinti ekonomikos skatinimo programos dabar tenka įvesti naujas taupymo priemones - ketinama toliau riboti socialines išmokas ir įvesti naujus mokesčius, nors mažai tikėtina, kad tai pakeistų ekonomikos tendencijas. Europos Komisijos paskelbtoje pavasario ES šalių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad realus mokesčių surinkimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis negu teoriškai apskaičiuotas.
Galima dėl to kaltinti šešėlinę ekonomiką ir miklius kontrabandininkus, bet, matyt, reikėtų pagalvoti ir apie šių reiškinių gilumines priežastis. Šešėlinė ekonomika suklesti ten, kur tam sukuriamos ekonominės prielaidos. Paprastai ES šalyse mokesčiai yra mokami, kad juos perskirsčiusi valstybė užtikrintų nemokamas socialines paslaugas, kurias visiems vartoti kartu yra pigiau. Net neturtingiausi gyventojai įneša savo indėlį į biudžetą pirkdami prekes ir mokėdami PVM.
Tačiau sumokėję mokesčius Lietuvos gyventojai iš valstybės gauna vis mažiau ir mažiau paslaugų ir dar priversti mokėti už gydymą (privalomas sveikatos draudimas), švietimo paslaugas, vaikų ugdymo programas ir t.t. Kaip rodo statistikos departamento tyrimai, 71 proc. namų ūkių susiduria su finansiniais sunkumais ir tiesiog neturi pinigų mokėti mokesčius, o po to dar mokėti antrą kartą, kad realiai gautų viešąsias paslaugas. Motyvacija mokėti mokesčius dingsta, tad nors apmokestinama vis daugiau, bet mokesčių surenkama santykinai vis mažiau. Mokesčių surinkimą būtų galima pagerinti tik tuo atveju, jei gyventojai už juos vėl gautų teikiamas viešąsias paslaugas.
Kitu atveju nemažėjantis biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola priverstų Lietuva brangiai skolintis ir stumtų į taip vadinamus “mokumo spąstus”. Tai reiškia, kad mokamos palūkanos būtų didesnės negu tos lėšos, kurias pavyktų sutaupyti, ekonomikai esant recesijoje. “Mokumo spąstai” yra apskaičiuojami pagal tam tikrą ekonominę formulę ir jei skaičiavimams naudoti Europos Komisijos prognozėse nurodytus duomenis, Lietuvos ūkis į šiuos spąstus gali
MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ: O kas toliau?Daugumos ekonomistų nuomone, taupymo priemonės, nors trumpuoju laikotarpiu sumažina ekonomikos augimą, ilgesniu laikotarpiu sudaro sąlygas spartesniam ūkio augimui stabilesnėje finansinėje aplinkoje. Todėl galima būtų pritarti Vokietijos pasiūlymui ir Lietuvoje priimti įstatymą įpareigojantį neviršyti nustatyto biudžeto deficito dydžio, tuo būdu apsaugant ekonomiką nuo politinės konjunktūros svyravimų.
Tačiau greitai ekonomistai pastebėjo, kad taupymo programos gali sutrikdyti prasidedantį ES ekonomikų atsigavimą ir dabar svarstoma kaip to būtų galima išvengti. Mechaniškai pritaikytos taupymo priemonės, nesiejant finansinio konsolidavimo su ekonomikos augimą skatinančiais sprendimais, stumia ekonomiką į recesiją ir tuomet visos pastangos sumažinti skolas ir stabilizuoti valstybės finansus neatneša laukiamų rezultatų – mažėjant BVP, santykinis deficito ir skolos dydis didėja.
Lietuvos Vyriausybė gan drastiškai sumažino valstybės išlaidas, padidino mokesčius, bet valstybės skola ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo. BVP nuosmukis š.m. I ketvirtį Lietuvoje yra didžiausias ES, nors kai kurie ekspertai to priežastimi ir nurodo Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Europos Komisija savo konvergencijos ataskaitoje pažymi, kad Lietuvos valstybės skola sparčiai didėja nuo 15,6 proc. BVP 2008 m. iki 29,3 proc. BVP 2009 m. ir numatoma, kad 2011 m. ji pasieks 45,4 proc. BVP m. Valstybės biudžeto deficitas taip pat išlieka didelis, Europos Komisija prognozuoja, kad 2010 m. deficitas bus lygus 8,4 proc., o 2011 m. - 8,5 proc. BVP. TVF ekspertai dar praėjusių metų gruodžio mėnesį įspėjo apie vykdomos ekonominės politikos riziką, nes nuosmukio sąlygomis ekonomikos taupymo programų našta neadekvačiai padidėja.
Todėl nepavykus įgyvendinti ekonomikos skatinimo programos dabar tenka įvesti naujas taupymo priemones - ketinama toliau riboti socialines išmokas ir įvesti naujus mokesčius, nors mažai tikėtina, kad tai pakeistų ekonomikos tendencijas. Europos Komisijos paskelbtoje pavasario ES šalių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad realus mokesčių surinkimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis negu teoriškai apskaičiuotas.
Galima dėl to kaltinti šešėlinę ekonomiką ir miklius kontrabandininkus, bet, matyt, reikėtų pagalvoti ir apie šių reiškinių gilumines priežastis. Šešėlinė ekonomika suklesti ten, kur tam sukuriamos ekonominės prielaidos. Paprastai ES šalyse mokesčiai yra mokami, kad juos perskirsčiusi valstybė užtikrintų nemokamas socialines paslaugas, kurias visiems vartoti kartu yra pigiau. Net neturtingiausi gyventojai įneša savo indėlį į biudžetą pirkdami prekes ir mokėdami PVM.
Tačiau sumokėję mokesčius Lietuvos gyventojai iš valstybės gauna vis mažiau ir mažiau paslaugų ir dar priversti mokėti už gydymą (privalomas sveikatos draudimas), švietimo paslaugas, vaikų ugdymo programas ir t.t. Kaip rodo statistikos departamento tyrimai, 71 proc. namų ūkių susiduria su finansiniais sunkumais ir tiesiog neturi pinigų mokėti mokesčius, o po to dar mokėti antrą kartą, kad realiai gautų viešąsias paslaugas. Motyvacija mokėti mokesčius dingsta, tad nors apmokestinama vis daugiau, bet mokesčių surenkama santykinai vis mažiau. Mokesčių surinkimą būtų galima pagerinti tik tuo atveju, jei gyventojai už juos vėl gautų teikiamas viešąsias paslaugas.
Kitu atveju nemažėjantis biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola priverstų Lietuva brangiai skolintis ir stumtų į taip vadinamus “mokumo spąstus”. Tai reiškia, kad mokamos palūkanos būtų didesnės negu tos lėšos, kurias pavyktų sutaupyti, ekonomikai esant recesijoje. “Mokumo spąstai” yra apskaičiuojami pagal tam tikrą ekonominę formulę ir jei skaičiavimams naudoti Europos Komisijos prognozėse nurodytus duomenis, Lietuvos ūkis į šiuos spąstus gali
neklysti. tai tokia viešųjų ryšių akcija, kai gaga iš TVF atlieka kubiliaus spaudos atstovės funkcijas.
klanas bijo, kad visuomenėje neturintis jokio pasitikėjimo premjeras gali sugadinti dirbtinai išpūstus prezidentės reitingus. tik tiek
klanas bijo, kad visuomenėje neturintis jokio pasitikėjimo premjeras gali sugadinti dirbtinai išpūstus prezidentės reitingus. tik tiek
žiū nėr ka didinti, nėr iš ko paiima.Su tokia strategija po 7 metų :((
taip taip, visi tik paverkslens, padejuos, dangui pagrumos bet nieko gero taip ir nepadarys. kur sauniojo ekonomisto alternatyvus pasiulymai? kur pasiulyti sprendimai? kritikuot ir aimanuos kiekvienas sugeba
kur randi tokius skaicius? gal gali info saltini imesti?
Kubilius bijo TVF, nes dabar sau tik sau
net TVF nebūtų iškėlęs griežtesnių taupymo reikalavimų nei tai padarė A. Kubiliaus Vyriausybė.
jau naktinių mokesčių "karaliui" jau taip patiks TVF siūlymai tęsti žmonių genocidą taip patinks. O kokio velnio tas TVF /amerikonų statytiniai?/ kišasi į Lietuvos reikalus? Iš jų, berods, kaip ir nesiskolino Lietuva. Ar klystu?
debile Penfyld strkiaudzia tik maziausius
as visada ziuriu skaicius , biudzeto iplaukos 11-12 milijardu , o islaidos 25 milijardai !!!!!siandienine padetis . reiskia kas antras litas yra neuzdirbtas -pasiskolintas , korumpuota irsupermonopolizuota ekonomika daugiau nesugeneruoja iplauku i biudzeta , taip kad priseis mazinti ikslaidas iki 12- milijardu , bet tas duos nerealias kritima atlyginimas 300 o pensija 200 lt
durniu laivas......
Tarptautinis valiutos fondas - žmonėms gąsdinti?