Dėl to, jog savo darbo kompiuteryje keletą aplankų, kuriuose buvo saugomi įvairūs teisminiai dokumentai susiję su Laimute Stankūnaite, Neringa Venckienė pavadino necenzūriniais žodžiais, jai yra iškelta drausmės byla.
Teisėja dėl to nesijaučia kalta ir tikina, jog dokumentai nebuvo vieši, o savo kompiuteryje bylas ji galinti vadinti kaip tik nori. Kale ir p...da N. Venckienės pavadinta L. Stankūnaitė labai įsižeidė ir net pareikalavo teisėjų tarybos ištirti N. Venckienės psichologinę būseną, esą jeigu jau teisėja svaidosi tokiais jos garbę įžeidžiančiais pareiškimais, jai tikrai nėra gerai su protu...
Iš tiesų, N. Venckienei, kuri yra teisėja ir privalo laikytis tam tikrų normų, lyg ir nederėtų S. Stankūnaitės vadinti necenzūriniais žodžiais. Tačiau ar pati būdama motina ir galimai nuskriaustos mergaitės globėja, labai smarkiai suklydo parinkusi L. Stankūnaitei tokius „epitetus“?
Kas iš tikrųjų, toji dabar savo neturtą nuolat pabrėžianti ir, dėl kažkada ne itin reikalingos dukros, galvą padėti pasiryžusi jauna moteris? Aplinkybių auka, naivi mergaitė, atsidūrusi netinkamoje vietoje netinkamu metu, o gal gudri egoistė, dėl pinigų pasirengusi net parduoti savo vaiką iškrypėliams?
Rūpėjo pinigai
„Šiandien akivaizdžiai matosi, kam labiau rūpi ir kas labiau išgyvena dėl mergaitės. Iš N. Venckienės beliko tik šešėlis – moteris baigia visai sveikatą prarasti. Tuo tarpu Laima atrodo gerokai papilnėjusi ir atsigavusi", – šypteli Drąsiaus Kedžio pusbrolio žmona ir buvusi Kauno Naujamiesčio rinkos mokymo centro kirpėjų grupės, kurioje su seserimi nuo 2006 metų mokėsi ir L. Stankūnaitė, vadovė Raminta Steponkevičienė.
„Ir nieko keisto – Laimai už daugelį dalykų visada svarbesni buvo pinigai. Gal ne tokie svarbūs kaip jos seseriai Violetai Naruševičienei, kuri dėl pinigų buvo pasirengusi dūšią parduoti, tačiau vos 20 metų sulaukusi mergina svajojo būti turtinga ir to visai neslėpė“, – prisiminė R. Steponkevičienė. Moteris tikino, kad L. Stankūnaitei jos sesuo darė labai didelę įtaką ir prisiminė atvejį, kai eilinį kartą paprašiusi sesers kažką nupirkti ir išgirdusi atsakymą, jog ji esanti ubagė ir amžinai neturinti pinigų, Laimutė apsiverkė. „Tas faktas, jog ji neturi pinigų jai buvo be galo skaudus. Kad verktų dėl savo vaiko – neteko matyti, tačiau išvadinta ubage, apsipylė ašaromis", – pasakojo R. Steponkevičienė.
Moters nuomone, Laimutė visais būdais bandė įsitvirtinti Kedžių namuose, mat nieko geriau kaip asociali šeima nuo mažų dienų nemačiusi mergina tikėjosi pagaliau išbristi iš skurdo.
R. Steponkevičienė tikino, jog D. Kedžio namuose labai norėjusi likti L.Stankūnaitė, kolegėms iš kirpėjų kursų gyrėsi, jog perkando prezervatyvą, turėdama vienintelį tikslą pastoti ir likti pasiturinčio vyro namuose.
„Ji tuo visiems gyrėsi, nes labai norėjo pastoti ir taip D.Kedį prisirišti prie savęs“, – apie tuomet dar 17-metės L.Stankūnaitės tikslus pasakojo R. Steponkevičienė. Laimutė pagimdė būdama 12-oje klasėje. Duktė, pasak R. Steponkevičienės, L. Stankūnaitei niekada per daug nerūpėjo.
„Puikiai atsimenu, kaip vasarą nuvykusi į Juodkrantę Laima mergaitę atiduodavo į darželį, o pati gulėdavo ir kaitindavosi pliaže. Kol Drąsius dirbdavo gelbėtoju, kita būtų vaiką prie jūros atvedusi bent grynu oru pakvėpuoti, tačiau Laimai tokie dalykai atrodė nereikalingi", – sakė R. Steponkevičienė.
Moterį pykdo ir tokie buvusios D. Kedžio sugyventinės teiginiai, jog ji buvusi uždaryta namuose – neva niekas jai neleido nei dirbti, nei mokytis.
„Tai yra visiška netiesa. Jeigu ne Drąsius, ji ir tų 12 klasių nebūtų pabaigusi. Tik šiaip ne taip vyro dėka įstengė suaugusių vakarinę mokyklą „įveikti". O apie darbą nė šnekos nebuvo – kam jai dirbti, jeigu buvo visiškai išlaikoma?" – stebėjosi ne vienus metus Laimutę pažinojusi moteris.
D. Kedžio teta Audronė Skučienė, prisiminusi, kai pirmą kartą per Drąsiaus 30-ąjį jubiliejų pamatė ramią, atokiau nuo visų stoviniuojančią ilgais baltais plaukais ir ryškia kosmetika „pasipuošusią" L. Stankūnaitę, sakė niekada nebūtų galėjusi patikėti, jog Kedžių šeimai tiek visko teks jos dėka iškęsti.
„Negaliu pasakyti, kad vaikas jai visai nerūpėjo. Kol būdavo namie, dukrele rūpindavosi, tačiau jai didelę įtaką darė jos pačios asociali šeima. Dabar ji apie daugelį dalykų meluoja – jai niekas nedraudė nei dirbti, nei mokytis. Tiesa, padirbusi vos porą dienų vienoje kavinėje padavėja, į darbą daugiau taip ir nebenuėjo", – sakė A. Skučienė.
Kedžių namuose įsitvirtini L. Stankūnaitei taip ir nepavyko – D. Kedys sugyventinę iš namų išvarė po to, kai kartą pasakiusi, jog važiuoja aplankyti Petrašiūnuose gyvenančių tėvų, ji pas juos nė neapsilankiusi su seserimi išskubėjo linksmintis į naktinį klubą ir grįžo tik paryčiais.
„Jos pasakojimai, jog neapsikentusi D. Kedį paliko pati – daugiau nei juokingi. Laima buvo išmesta už tai, kad jai labiau rūpėjo linksmybės, o ne šeima ir namai", – tikino R. Steponkevičienė. Tai, jog laisvalaikį Laimutė mėgo leisti naktiniuose klubuose, gali paliudyti ne tik nuolatiniai jų lankytojai, bet ir N. Venckienės iki šiol saugoma viename laikraštyje išspausdinta abiejų seserų nuotrauka, kurioje jos užfiksuotos besilinksminančios viename Kauno naktinių klubų.
Su motina nesutarė
Iš D. Kedžio namų Laimutė gyventi persikėlė ne pas tėvus, o pas seserį Violetą. Greičiausiai todėl, jog L. Stankūnaitė su tėvais, o ypač motina, dažnai konfliktavo ir niekada nebuvo artimos.
„Motina Laimutę pastoviai vydavo iš namų. Kartą kai ši pasirodė su dukrele, motina užrėkė ant Laimos, kad pasiimtų savo „benkartą" ir dingtų iš akių", – prisiminė R. Steponkevičienė.
Moteris sakė Tatjaną Stankūnienę mačiusi vos kartą, tačiau ji palikusi išgerti mėgstančio, asocialaus asmens įspūdį. Tai, jog motinai nelabai rūpėjo dukters likimas, liudija ir jos elgesys sužinojus, jog tada dar nepilnametė Laimutė gyvena ne su seserimi, kaip buvo pasakojusi, o jau kuris laikas įsikūrusi gerokai vyresnio vyriškio namuose.
Tokiai draugystei gerokai labiau priešinosi L. Stankūnaitės tėvas. Tuo tarpu motina nieko daryti neskubėjo. Savo gimdytoja ir jos auklėjimo metodais nebuvo patenkinta net jos pačios vyresnioji duktė V. Naruševičienė, kuri taip pat gana anksti paliko tėvų namus.
Dar 2002 metais V. Naruševičienė kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo jaunesniosios sesers atžvilgiu ir buvo pasiryžusi pati prisiimti visą atsakomybę už Laimutę. Tiesa, vėliau Violeta su tėvais susitaikė ir ieškinį atsiėmė.
Nei apie Naruševičių šeimą, apsigyvenusią Vaišvydavoje maždaug prieš 9 metus, nei apie Stankūnus, kaimynai nedaug ką galėjo pasakyti – tik tiek, jog nei viena iš jų nemėgo bendrauti, buvo uždari. Laimutės tėvas daug metų dirbo vairavimo instruktoriumi, motina – triūsė įvairiose parduotuvėse bei baruose, o dukterys tėvų namuose apsilankydavo gana retai.
Gyvenimą pakeitė A. Ūsas
Kone visomis naujienomis ir išgyvenimais su bendramokslėmis mėgusi pasidalinti L. Stankūnaitė, kartą šioms prasitarė, jog ketina vykti susitikti su labai įtakingu žmogumi, kuris padėsiąs jai atsikovoti dukterį, kuri tuo metu gyveno su tėvu.
Primename, jog 2006 metų gegužę D. Kedys rado savo dukrą paliktą savaitiniame darželyje ir sužinojęs, kad mergaitė čia gyvena savaitėmis, paragintas auklėtojos, ją pasiėmė. Motinai mergaitės grąžinti jis nebenorėjo. Dukrą pasiėmęs D. Kedys grįžo į Juodkrantę ir toliau dirbo gelbėtoju, leido dukrą į darželį. Per visą vasarą iki pat rugsėjo vidurio mergaitės nė karto neaplankė nei motina, nei seneliai. Be to, buvę sugyventiniai pasirašė taikos sutartį ir motina sutiko, kad jos dukrelę pasiimtų Kedžiai. L. Stankūnaitei buvo suteikta teisė dukrą aplankyti ir to jai, rodos, visiškai pakako. Tačiau dabar Laimutė tikina buvusi apgauta gudruolio Drąsiaus. Mat ji naivi kvailelė nesupratusi, kokią sutarį tada pasirašė ir nežinojo, kad vaikas apsigyvens tėvo namuose... Tačiau tai, jog L.Stankūnaitė pati atsisakė dukters patvirtino ir Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė.
Dukters Laimutei užsireikė tik po beveik 4 mėnesių. „Arši kova dėl mergaitės užvirė ne šiaip sau. Laimutei jos užsireikė todėl, jog dukrelė jai tapo aitvaras, nešantis pinigus. Lygiai taip ir seneliams Stankūnams anūkė nebuvo įdomi tol, kol jos dėka neatsirado pinigų kapitaliniam buto remontui", – buvo įsitikinusi R. Steponkevičienė ir pridūrė, jog už dukrą kovoti Laimutė nusprendė tik sutikusi A. Ūsą.
Po šio susitikimo Laimutė pasikeitė lyg burtų lazdele mostelėjus – nauji prabangūs drabužiai, rankinės, brangi kosmetika ir ne ką pigesni nauji kirpimo kursuose reikalingi įrankiai. Dar po kurio laiko į kirpimo kursus sesers vežiota L.Stankūnaitė persėdo į apynaujį sidabrinės spalvos „MercedesBenz“, net išsinuomojo atskirą butą.
„Laima mėgo pasigirti savo naujuoju turtingu rėmėju, tačiau skundėsi, jog jai šlykštu miegoti su tuo storu kiaule", – pasakojo R. Steponkevičienė. Nors pati L.Stankūnaitė tvirtina su A.Ūsu susipažinusi 2006 metų rugsėjį, tai galėjo įvykti ir anksčiau. Juolab, kad pažinčių su vyrais jauna moteris ieškojo įvairiausiais būdais.
Praėjus maždaug 2 mėnesiams po to, kai Laimutė paliko D. Kedžio namus, jo draugas papasakojo girdėjęs, kaip vienos radijo stoties eteryje nuskambėjo skelbimas, jog jauna moteris ieško ją paremti galinčių vyrų, o skelbime nurodomas numeris priklausė L. Stankūnaitei...
„Dar gyvendama Kedžių namuose, kuomet Drąsius būdavo išvykęs, Laima prašydavo L. Kedienės nesakyti sūnui, jog ji važiuojanti aplankyti mamos. Senelius dar galėjo apmulkinti, o Drąsius juk nesunkiai galėjo susiprasti, kad pas jokią motiną paviešėti ji nė neketina. Greičiau planuoja „turne" po klubus", – pasakojo R. Steponkevičienė.
Ne tik draugai
Ilgą laiką ir A. Ūsas, ir L. Stankūnaitė tikino jog juos sieja tik geri norai mergaitės atžvilgiu, tačiau greitai paaiškėjo, jog abu tąkart melavo. Subliūško ir tvirtinimai, jog mergaitės krikštatėviu A. Ūsas tapo atsitiktinai, pakeitęs neva krikšto dieną negalėjusį atvykti motinos svainį.
Pakaunėje, Akademijos gyvenvietėje, esančiame salone „Grožio seklyčia“, kuriam vadovauvo A. Ūso bendrapartietė ir kurio savotišku dalininku buvo tapęs pats pedofilija įtariamas politikas, Laimutė buvo gana dažnas svečias – ji nuolat kaitindavosi soliariume, o kad nereikėtų mokėti, pareikšdavo esanti A. Ūso draugė. Beje, salonas įkurtas vos keliasdešimt metrų nuo Žemės ūkio universiteto, kuriame studijavo A. Ūsas.
A.Ūsas rūpinosi ir fiktyviu L. Stankūnaitės įdarbinimu. Baldų bendrovėje „Tesidė“, kurioje netrukus buvo įdarbinta, Laimutės atlyginimas buvo didžiausias, tačiau darbo vietoje ji taip nė karto ir nepasirodė.
2008 metų sausio mėnesį L.Stankūnaitė išėjo iš „Tesidės“ savo noru. Bet po poros mėnesių į bendrovės savininkę vėl kreipėsi A.Ūso aplinkos žmonės ir paprašė antrą kartą ją įdarbinti. L.Stankūnaitė vėl buvo priimta ir galutinai įmonę paliko tiktai vasarą. Beje, 2008 metais L.Stankūnaitė gavo Mokesčių inspekcijos leidimą verstis individualia veikla – ėmė teikti valymo paslaugas. Tuo pačiu užsiėmė ir A.Ūso bendrovė „Euroclean Service“. Po kiek laiko virtualioje erdvėje pasirodė vienodi „Euroclean Service“ ir L. Stankūnaitės teikiamų paslaugų aprašymai.
2008-2009 metais jauna moteris buvo tikra turtuolė – tais metais ji deklaravo didesnes pajamas negu gauna teisėjai ir dauguma valdininkų. Laimutė įstojo mokytis ir į aukštąją mokyklą. Tiesa, jos taip ir nebaigė, nes po buvusio rėmėjo žūties neteko materialinės paramos ir nebegalėjo susimokėti už nepigiai kainuojantį mokslą.
Tai, jog ir A. Ūsas, ir L. Stankūnaitė nebuvo nuoširdūs, patvirtino ir poligrafu, arba kitaip vadinamu melo detektoriumi, juos abu tyręs ekspertas Vitas Saldžiūnas. Poligrafas sureagavo į A.Ūsui pateiktus klausimus ar jis tvirkino mažametę, ar turėjo su L.Stankūnaite lytinių santykių, ar žinojo, kad mergaitės motinai už tai mokama, dovanojamos dovanos, išnuomotas butas. Sulaukta ir reakcijos į klausimą kiek kartų jis tvirkino mergaitę, kaip tai darė, o paklausus, kuriose vietose tai buvo daryta sureaguota į beveik visus pateiktus variantus: viešbutyje, nuomojamame bute, L.Stankūnaitės tėvų namuose, pas V. Naruševičienę.
Žodis „reakcija“ parašytas ir prie L.Stankūnaitės atsakymų į panašius klausimus – poligrafo pakitimai užfiksuoti prie klausimo apie pinigus bei dovanas, galimas prievartavimo vietas...
Po to kai buvo nušautas teisėjas J. Furmanavičius ir jos sesuo Violeta, Laimutė atsitvėrė tylos siena. Ir tik praėjus beveik pusmečiui ji parašė laišką vienam dienraščiui, kuriame guodėsi, jog būdama neturtinga ir dėl to negalinti savęs apginti visuomenės akyse. Laiške Laimutė sakė, jog paaugęs vaikas viską, kas vyksta dabar, pats sužinos, o ir ji pati sugebės mergaitei ramiai papasakoti jų šeimą ištikusią tragediją.
Daugelis smerkia
Nešina įvairiausiais skundais ir pareiškimais advokatės pamokyta Laimutė iki šiol varsto teismų duris. Taip pat atkakliai iki šiol tikina, kad viską daranti tik dėl savo dukters, o įtarimai, kad savo vaiką leido išnaudoti pedofilmas – kerštaujančio D. Kedžio pramanai. Visai neseniai Kauno rajono apylinkės teismas atmetė Laimutės prašymą leisti jai periimti Drąsiaus Kedžio turtą iki jų dukra sulauks pilnametystės.
L.Stankūnaitė į Kauno rajono apylinkės teismą su tokiu prašymu kreipėsi dieną prieš posėdį Kėdainių rajono apylinkės teisme, kur turėjo būti pradėta nagrinėti civilinė byla dėl jos dukters gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl pinigų teismų slenksčius mina ir L. Stankūnaitės motina Tatjana. Ji reikalauja, kad jos buvęs žentas Deivydas Naruševičius, buvęs jos nužudytos dukters V. Naruševičienės vyras, jai grąžintų 3000 litų, kuriuos esą ji jam buvo paskolinusi...
Pedofilijos skandalui iškilus į viešumą L. Stankūnaitę pasmerkė daugelis. Interneto atsiliepimuose ji vadinama gerokai „skambesniais“ vardais, negu N. Venckienės kompiuteryje.
Vienas populiariausiųjų – „padaras“, mat daugelis tikina, jog neapsiverčia liežuvis L. Stankūnaitės vadinti nei mama, nei moterimi. Tačiau yra ir tokių, kurie tiki L. Stankūnaitės nekaltumu. Tarp jų ir darželio „Šilelis“, kurio grupę „Zuikučiai“ pusantrų metų lankė Laimutės ir Drąsiaus dukra, auklėtoja Aldona Kilinskienė.
Auklėtoja tikina, jog mergaitę motina iš tiesų labai mylėjo, rūpinosi ir prižiūrėjo. O viena garsi žurnalistė taip pat stojusi į Laimutės pusę, pareiškė netgi mesianti darbą, jeigu vis dėlto kada nors paaiškės, jog L. Stankūnaitė iš tiesų iškrypėliams pardavinėjo savo dukterį. Vis dėlto, pasmerkusiųjų Laimutę be teismo sprendimo gerokai daugiau, o prie kurios pusės prisidėti – paliekame spręsti patiems skaitytojams...
