Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi būti 20 arba 30 proc. didesni nei vidutinė alga šalyje.
Antradienį susitikęs su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiu Andriumi Navicku ministras teigė, kad pedagogų algų klausimas bus aptartas penktadienį Vyriausybėje, kur posėdžiaus darbo grupė dėl viešojo sektoriaus finansavimo.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje praktiškai sutampa su vidutiniu pedagogų atlyginimu.
„Šitame posėdyje mes aptarsime, kaip galima artėti prie to tikslo, (...) kad mokytojo vidutinis darbo užmokestis būtų gal 20, gal 30 procentų didesnis už vidurkį“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.
Jis tvirtino besitikintis to pasiekti per artimiausius kelerius metus, o mokytojų atlyginimas augtų didinant valandinį įkainį.
Pasak A. Monkevičiaus, kitose šalyse vyrauja būtent toks proporcinis mokytojų algų santykis su vidutine alga.
Ministras teigė, kad turėtų būti optimizuojamas ugdymo įstaigų tinklas, siekiant aukštesnės mokymo kokybės, tačiau jis ragino tiesiogiai nesieti tinklo pertvarkos ir pedagogų darbo užmokesčio.
„Jeigu lauksime, kol atsiras kokybė, turėdami neteisingą darbo užmokestį, neadekvatų, tos kokybės niekada nesulauksime“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Jis pridūrė norintis detaliau įsigilinti į mokyklų tinklo problemas, nes situacija šalyje nėra vienoda – kai kur mokytojų smarkiai trūksta, o kai kur jų yra per daug.
Statistikos departamento duomenimis, mokytojai Lietuvoje uždirba 739 eurus „į rankas“, o vidutinis atlyginimas šalyje siekia 728 eurus.
Vyriausybė žada, kad šiemet mokytojų atlyginimai turėtų būtų didinami beveik dešimtadaliu dėl baigiamos įvesti etatinio apmokėjimo sistemos.
Pasiūlymai – kovą
Algų augimas buvo vienas iš daugiau nei mėnesį 2018-ųjų pabaigoje streikavusios A. Navicko profsąjungos reikalavimų.
Profsąjungos atstovai taip pat ragino mažinti klases, didinti nekontaktinių valandų skaičių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams, taisyti pernai rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį.
Streiko metu priimtos prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos darbo užmokesčio skaičiavimo modelį supaprastina: vietoj dabartinių trijų kategorijų mokytojų veiklų siūloma nustatyti dvi, didesnę svarbą suteikiant tiesioginiam mokytojų darbui.
Ministras žada, kad konsultuojantis su švietimo bendruomene įstatymą detalizuojantys teisės aktai bus parengti iki kovo, o patobulinta tvarka įsigalios nuo rugsėjo.
„Yra prioritetas (modelį – BNS) pakeisti taip, kad tai padėtų teisingai mokytojams atlyginti už visus atliktus darbus, akcentuojant pirmiausia pamokinį darbą ir pasirengimą pamokoms“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Vyriausybės duomenimis, visiems A. Navicko profsąjungos reikalavimams įgyvendinti reikėtų apie 300 mln. eurų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis antradienį po susitikimo su ministru sakė, kad pedagogai atnaujinti streiko neketina, tačiau tikisi kovą sulaukti plano, kaip bus įgyvendinami jų reikalavimai.
„Švietimo bendruomenė tikrai su nekantrumu laukia tų sprendimų, derybų pabaigos, kad toliau vertintume situaciją, kaip elgtis toliau“, – tvirtino A. Navickas.
„Jeigu vyksta konstruktyvus dialogas, nemanau, kad nors vienas mokytojas ar apskritai tėvai ir bendruomenės norėtų, kad nevyktų pamokos“, – teigė jis.
Pasak A. Navicko, kai kuriose mokyklose dėl etatinio apmokėjimo dar tvyro nežinia, bet situaciją turėtų palengvinti kovą planuojami parengti teisės aktai.
Prieš savaitę darbą pradėjęs naujasis švietimo ministras žada per artimiausias dienas susitikti su visų švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiais.
