Finansiniai sukčiai griebiasi įvairiausių priemonių, kad apgautų savo aukas. Akivaizdu ir tai, jog taip besielgiantiems asmenims negalioja ir jokios moralės normos.
Štai gyventojas Vitalijus dalinasi, jog prieš kelias dienas jam žinutę socialiniame tinkle „Messenger“ parašęs aferistas neva pranešė, jog jis yra pasamdytas „atsikratyti“ Vitalijaus žmona.
„Sveiki, mums reikia pasikalbėti. Kalbama apie jūsų žmoną. Mane pasamdė jos atsikratyti. Stebiu ją jau savaitę“, – žinutėje grasinančiai teigė aferistas.
Apgavikas tvirtino, jog jis buvo pasamdytas neva atkeršyti Vitalijui siekiančio asmens. Visgi aferistas pridėjo neva esąs gailestingas ir pasiruošęs suteikti Vitalijaus žmonai šansą išgyventi. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, jog žinutėje apgavikas kalbėjo gana netaisyklinga lietuvių kalba.
„Ji tiesiog nekalta, ir aš jai suteikiu šansą, kurio dauguma žmonių negauna. Kažkas, kam jūsų partneris sumokėjo, kad jums atkeršytų. Jūsų adresas išsiųstas“, – itin nerišliai rašė sukčius.
O galiausiai, kad „išgelbėtų“ savo žmoną, Vitalijui apgavikas nurodė per dvi dienas sumokėti 10 tūkst. eurų išpirką.
Kitu atveju, aferistas priminė Vitalijui neva turintis šaunamąjį ginklą.
„Klausykite, turite dvi dienas sumokėti 10 tūkst. eurų išpirką. Turiu snaiperinį šautuvą. Ar suprantate? Aš tesėsiu savo sandorio dalį, pasigailėdamas jos gyvybės ir duodamas jums informacijos“, – tvirtino finansinis aferistas.
Policijos atstovai įspėja nepervedinėti pinigų tokiems asmenims
Dėl šios sukčių schemos naujienų portalo tv3.lt atstovai kreipėsi ir į policijos atstovus.
O kaip nurodė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis, nors dėl tokių atvejų gyventojai į teisėsaugą nesikreipė, ši žinutė yra akivaizdus sukčių mėginimas apgauti gyventojus.
„Neteko girdėti apie tokius konkrečius atvejus, tačiau akivaizdu, kad tai taip pat viena iš sukčiavimo formų“, – raštu komentavo R. Matonis.
Nepaisant to, policijos atstovas nurodo, jog gavę tokias žinutes gyventojai turėtų suklusti ir kreiptis į teisėsaugos atstovus.
„Raginame žmones, gavusius tokias žinutes, kreiptis į teisėsaugą, o pareigūnai, įvertinę visas aplinkybes priims atitinkamus sprendimus ir pradės tyrimą“, – priminė R. Matonis.
Lietuvos policijos atstovas taip pat priminė gyventojams, jog jie nepervestų lėšų nepažįstamiems asmenims.
Tiesa, kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė R. Matonis, sukčiavimo atvejus ištirti yra gana sudėtinga, tyrimai rodo, kad išaiškinti pavyksta apie 30 proc. tokių nusikaltimų.
Policijos departamento atstovo teigimu, taip yra todėl, kad daugiausiai sukčiavimai yra vykdomi iš užsienio šalių.
„Labai daug sukčiavimų yra iš Ukrainos ir tas bendradarbiavimas su kolegomis kitose šalyse pakankamai ilgai užtrunka. Jeigu kalbėti, pavyzdžiui, apie Ukrainą, tai jiems dabar tai tikrai nėra prioritetinė sritis ir jie visi susikoncentravę į vykstantį karą. Ir tie tyrimai tikrai yra nustumiami į antrą planą ir pakankamai ilgai vyksta ir tie susirašinėjimai, ir atsakymai į užklausas“, – aiškina R. Matonis.
Be to, R. Matonis pastebi, kad dažnai nuo finansinių nusikaltėlių nukentėję asmenys teigia, kad į jų pinkles įkliūva net ir tada, kai yra girdėję apie sukčių veikimo būdus.
„Deja, tuo metu, atrodo, žmogus tarsi hipnotizuojamas, spaudžiamas greitai priimti sprendimą, jis neturi su kuo pasitarti, nes sukčiai neleidžia padėti ragelio. Jie spaudžia žmogų greitai, „čia ir dabar“ priimti tą sprendimą.
Tai žmogus tiesiog susijaudina, efekto būsenoje priima tą sprendimą, padaro tai, kas yra prašoma arba kartais net reikalaujama. Ir paskui tiktai jis susivokia, kad tai tikrai buvo sukčiai ir tikrai apie tokius bandymus jis yra girdėjęs anksčiau“, – pasakoja R. Matonis.
Suklastotomis žinutėmis Lietuvoje sukčiauja dažniausiai
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro (PPPKC) duomenimis, per pirmąjį 2025 m. ketvirtį iš viso buvo užfiksuoti 3247 sukčiavimo atvejai, iš gyventojų išviliota virš 4 milijonų eurų, o iš viso pasikėsinta į 9,5 milijono eurų.
Siekdami apgauti gyventojus ir išvilioti jų lėšas, sukčiai nestokoja kūrybiškumo ir įvairiais būdais mėgina apgauti savo aukas.
Pats populiariausias sukčių veikimo būdas išlieka netikrų elektroninių laiškų ir SMS žinučių siuntimas. PPKC dalinasi, jog tokių suklastotų žinučių per 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota net 1581 atvejis.
Vidutiniškai šiuo aferistų veikimo būdu išviliota 346 eurai, o iš viso per šį laikotarpį patirtas 550 tūkst. eurų nuostolis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
