Iki šių metų liepos 1 d. mobiliojo ryšio operatoriai priversti išmontuoti ant mokyklos stogų esančias antenas. Higienos normas sugriežtino Sveikatos apsaugos ministerija, kad vaikai augtų sveikesni. Tačiau mokyklų vadovai nedžiūgauja, mat neteks papildomų pajamų.
Mokyklai reikia pinigų
Vilniaus “Žvėryno” gimnazijoje - 1170 vaikų, ant stogo styro antenų miškas. Ar didelis nuostolis vaikams netekti mobiliojo ryšio operatorių globos? - “Respublika” klausė šios gimnazijos direktorės Daivos Žiurienės.
“Už antenas ant mūsų stogo iš mobiliojo ryšio operatoriaus gauname 1000 litų per mėnesį. Jei ne šie pinigai, mūsų mokykla neatrodytų taip gražiai kaip dabar, - guodėsi D.Žiurienė. - Be to, už tuos pinigus mes apmokėdavo telefonines sąskaitas, pirkdavome popierių ir panašiai. Dabar, kai neteksime šių pajamų, nežinau, kas bus, tuo labiau kad sunkmečiu savivaldybė nelabai galės padėti”.
Gimnazijos direktorė prisipažino nežinanti, kokį tiksliai poveikį antenos daro čia besimokantiems vaikams ir jų mokytojams.
Vaikais tegu domisi tėvai
“Tikslus poveikis taip ir nėra nustatytas, antra vertus, nei vaikai, nei jų tėvai, nei pagaliau mokytojai niekada nėra skundęsi sveikatos sutrikimais, - teisinosi D.Žiurienė. - Bent jau nuo 2003 m., kai pradėjau dirbti šioje mokykloje. Taip pat neigiamo poveikio nepatvirtino ir Visuomenės sveikatos centro specialistai, praeitais metais mūsų užsakyti jį ištirti”.
Pasiteiravus, ar informuojami vaikai ir tėvai apie galimą antenų poveikį, moteris “Respublikai” sakė, kad su kiekvienu tėvu nėra tariamasi atskirai, tačiau yra gimnazijos taryba, kuri viską ir nusprendžia: “Toje taryboje juk yra ir tėvai, ir mokytojai, ir vaikai, tai kam visus paeiliui informuoti, jeigu jie bendrauja tarpusavyje ir vienas kitam pasipasakoja? Be to, jeigu poveikis ir yra, tai ar padėtis pagerės, jeigu nuo mokyklos antenas perkels ant gretimo pastato?”
Dėl antenų - į teismą
Iš tiesų niekas nedraudžia tas antenas perkelti ant daugiabučių stogų. Tam, pasirodo, net nereikia gyventojų bendrijos sutikimo.
Dvylikaaukštį sostinės Viršuliškių gatvės daugiabutį, pažymėtą 43-iuoju numeriu, “puošia” net devynios mobiliojo ryšio antenos. Anot namo gyventojų, užkeltos čia neteisėtai.
Kovo 3 d. byla buvo pradėta nagrinėti teisme, tačiau ji atidėta iki balandžio. Kuo nepatenkinti šio namo žmonės, domėjosi “Respublikos” žurnalistai.
Daugiabutyje veikiančios kirpyklos vedėja Galina “Respublikai” papasakojo, kad ne kartą buvo atvykę specialistai, jie, atlikę kažkokius tyrimus, ramino, kad Viršuliškių 43-iojo namo gyventojams pavojaus nėra, nebent šiokį tokį poveikį patiria aplinkinių namų gyventojai. Vedėja ir pati, baigusi darbo dieną, kartais jaučia galvos skausmus ar nusilpimą.
Štai devintame daugiabučio namo aukšte gyvenanti Marija tvirtino: “Aš seniau labai gerai miegodavau, o dabar užmigti negaliu iki pirmos valandos nakties, net perku kryžiažodžius, kad turėčiau naktį ką veikti”.
Moteris taip pat skundėsi regos nusilpimu, stresu, kurie pradėjo reikštis maždaug prieš pusmetį.
“Asmeniškai aš nepasirašiau jokio sutikimo, kad antenos būtų užkeltos, taip pat jo nepasirašė dar 48 iš 60 čia esančių butų savininkai, - aiškino ponia Marija. - Viską “sutvarkė” bendrijos pirmininkas”.
Faktai
Tarptautinė vėžio federacija elektromagnetines bangas pripažino antros grupės kancerogenais - t.y. galinčiomis sukelti vėžinių susirgimų.
Naujausių kelis dešimtmečius trukusių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų preliminarūs rezultatai taip pat rodo, kad ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali kenkti sveikatai ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi.
Mokslininkai teigia, kad mobiliųjų telefonų poveikis vaikų sveikatai yra didesnis nei suaugusiesiems, nes jų galva mažesnė (mažesnis spinduliuotės veikiamas plotas), jų organizme daugiau vandens (vandenį šios bangos veikia stipriau), vaikų audiniai laidesni ir plonesni, todėl neigiamas elektromagnetinės spinduliuotės poveikis jiems pasireiškia greičiau ir yra didesnis.
Elektromagnetinę spinduliuotę tyrinėjantis Švedijos mokslininkas prof. Lenartas Hardelis (Lennart Hardell) viename iš savo tyrimų priėjo prie išvados, kad vaikams, pradėjusiems naudotis mobiliaisiais telefonais dar vaikystėje ir naudojantiems juos 10 ir daugiau metų, rizika susirgti smegenų vėžiu padidėja 420 proc. Suaugusiesiems ši rizika beveik dukart mažesnė - 280 proc.
2008 m. Prancūzijos Vyriausybė viešai pareiškė, kad vaikai mobiliuoju telefonu turėtų kalbėti ne ilgiau kaip 6 minutes, taip pat nenaudotų mobiliojo telefono, išskyrus ypatingos svarbos atvejus. Ši informacija buvo reakcija į Prancūzijoje atliktus tyrimus, kurie parodė, kad 1 iš 10 vaikų iki 16 metų mobiliuoju telefonu kas dieną šneka apie 45 minutes.
Tėvams rekomenduojama saugoti savo vaikus ir griežtai riboti jų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais: stebėti pokalbių trukmę, skirti dėmesio ir paaiškinti, kad naudotis mobiliuoju telefonu reikia tik esant būtinybei.
Jonas GRIGAS - Habilituotas fizikos mokslų daktaras, VU profesorius:
Man, kaip profesoriui, būtų nekorektiška teisti Visuomenės sveikatos centro ir kitų tarnybų specialistus, teigiančius, kad mobiliojo ryšio antenos nekenksmingos. Galiu pasakyti tik tiek, kad kiekvienas turi subjektyvių priežasčių teigti viena ar kita.
O ar tos antenos išties pavojingos? Esantiesiems po jomis - ne, nes elektromagnetinės bangos nesklinda išilgai ašies. Nedidelis pavojus ir tiems, kurie yra už daugiau kaip 300 metrų nuo tokių antenų, tačiau jeigu jos pastatytos arčiau nei už 50 metrų nuo gyvenamųjų namų, o Viršuliškių atvejis, kaip suprantu, būtent toks, tai jis Europoje būtų laikomas kriminaliniu nusikaltimu.
Šiuo atveju poveikis gal ir ne mirtinas, tačiau gali sukelti rimtų susirgimų. Tokių kaip vėžys. Aišku, taip neatsitiks per mėnesį ar metus, iš pradžių pradeda kamuoti galvos skausmai, organizmas silpsta. Keista dar ir tai, kad Lietuvoje norma laikoma 10 mikrovatų 1 kvadratiniam centimetrui, kai Europoje - 0,1.
Aivaras VEIKNYS
