Revoliuciją mokinių mitybos įpročiuose turėjęs sukelti sveikatos apsaugos ministro įsakymas virėjus įvarė į kampą, o vaikus išvarė į gatvę. Netekę galimybės mokyklose prekiauti saldėsiais ir sveikos mitybos taisyklių privalantys mokytis verslininkai skaičiuoja tūkstančiais litų kritusią apyvartą ir perspėja dirbantys paskutinius mėnesius.
Užveržė kilpą
Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos mokinius penkioliktus metus maitinančios individualios įmonės savininkės Nijolės Jašinskienės nuomone, dėl naujosios maitinimo tvarkos ministerijai turėtų būti dėkingi greta švietimo įstaigų prekyvietes įkūrę verslininkai.
Mokyklose uždraudus prekiauti šokoladais ir kitais saldėsiais, bufetuose teliko vaisiai, negazuoti gėrimai ir javainiai, o per pertraukas prie gatvės kioskų ar maisto prekių parduotuvėse, pasak N.Jašinskienės, išsirikiuoja gerokai ilgesnės smaližių eilės nei pernai.
„Aplinkinės prekybos vietos virte verda nuo mūsų vaikų“, – pažymi N.Jašinskienė.
Tik iš sveikų produktų patiekalus gaminantys mokyklų valgyklų virėjai su pavydu žiūri, kaip, užuot nusipirkę salotų ar žuvies, mokiniai godžiai kerta iš gatvės parsineštus čeburekus, juos užsigerdami gazuotais vaisvandeniais.
„Ministro įsakymas mus verčia per dieną gaminti patiekalus tik iš tos pačios rūšies produktų – jei kepame žuvį, maltinių vaikams pasiūlyti jau nebegalime, jei gaminame maltinius, visi kiti patiekalai irgi privalo būti tik iš kiaulienos. Kaip priversti vaiką valgyti tai, ko jis tądien nenori? Jei socialiai remtinas nesuvalgys, ką paduosi, patiekalas nukeliaus į šiukšlių dėžę. Ar mes tokie turtingi, kad mėtytume maistą, užuot leidę vaikams rinktis?“ – stebėjosi N.Jašinskienė.
Verslininkė skaičiuoja, kad ministerijos užmojai išmokyti vaikus sveikai maitintis jai jau kainavo ne vieną tūkstantį – rugsėjį apyvarta krito 4000–5000 Lt. Įmonėje tedirba trys darbuotojos, su jomis sutartis sudaryta tik iki metų pabaigos.
„Turbūt ilgiau įmonės išlaikyti nebeįstengsiu. Mums ir taip kiekvieni metai vis prastesni dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, o dėl tų apribojimų išgyventi darosi nebeįmanoma“, – tvirtino N.Jašinskienė.
Išeitis – du valgiaraščiai
Kaip vaikus įpratinti prie dar sovietmečio valgyklų tradicijos, kai žuvies dieną užsukęs alkanas klientas neturėjo teisės paprašyti mėsos, svarsto Velžio gimnazistų skrandžiais besirūpinanti Dalia Šulcienė.
„Įvairovės valgykloje neliko: jei iškepėme ką nors iš bulvių, nebeturime teisės siūlyti guliašo. Vaikams negerai, tėvams blogai, o mums sunku išsilaikyti. Apyvarta sumažėjo 150 litų per dieną“, – tvirtino D.Šulcienė.
Tačiau, pasak jos, šaką, ant kurios laikosi verslas, kerta ne tik naujoji maitinimo švietimo įstaigose tvarka, bet ir painiava teisės aktuose: tik kilus ažiotažui mokyklų valgyklose vėl pakvipo sveikatos apsaugos specialistų menkaverčiu patiekalu laikoma sriuba, šią savaitę kelią į švietimo įstaigas prasiskynė glaistyti varškės sūreliai.
Verslininkams piktinantis jaunimą įpratinti sveikai maitintis pasišovusia Sveikatos apsaugos ministerija, pačios maitinimą organizuojančios mokyklos tikina suradusios būdų, kaip įtikti mokinių skoniams.
„Žemynos“ vidurinės mokyklos valgykloje – du valgiaraščiai. Vienas – rekomenduojamų patiekalų, kitas – siūlomų. Pirmajame visi pagaminti iš tos pačios rūšies produktų. Jame išvardytais patiekalais sotinasi nemokamą maitinimą gaunantys socialiai remtini mokiniai. Antrajame – kitos rūšies, bet brangesnis maistas.
„Šitaip yra galimybė tą pačią dieną nusipirkti ir mėsos, ir, pavyzdžiui, miltinių patiekalų“, – „Sekundei“ teigė R.Grilauskas.
Du valgiaraščius siūlanti mokykla ministro įsakymui nenusižengė. Tik pasinaudojo pačioms švietimo įstaigoms palikta teise pasirinkti karštus ir šaltus užkandžius.
Direktorius nesiskundžia kritusia apyvarta. Tačiau R.Grilauskas abejoja, ar mokinių maitintojams sugriežtinti reikalavimai pasiteisino.
„Pati visuomenė turi išsiugdyti sveikos mitybos tradicijas, prasidedančias šeimoje. Mokykloje nėra galimybių nusipirkti nesveikų saldėsių, bet per ilgąsias pertraukas vaikai būriais traukia į parduotuves, o mes neturime teisės nei jiems uždrausti valgyti, nei kontroliuoti“, – pažymi švietimo įstaigos vadovas.
Siūlo ieškoti spragų
Nors mokyklų valgyklų darbuotojai piktinasi verčiami vaikams per prievartą brukti nemėgstamus patiekalus, tačiau Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba per pirmąjį mokslo metų mėnesį tesulaukė dviejų tėvų skundų dėl mažo patiekalų pasirinkimo.
„Kai kurios mokyklos gamina įvairių patiekalų, kai kurios – iš tos pačios rūšies produktų. Nežinau, ar blogai, jei mokykla nusprendžia leisti vaikams pasirinkti, ką valgyti“, – sumanymu riboti pasirinkimą abejojo tarnybos Maisto priežiūros skyriaus vedėja Violeta Krivickienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Privertus sveikai maitintis mokyklose – eilės prie kebabų kioskelių
Mokyklose vyksta sriubų referendumai, o vaikai toliau valgo traškučius
