Nors antradienį pietryčių Lietuvoje gaudžia sirenos, įspėjančios apie galima branduolinę nelaimę Astravo atominėje elektrinėje, sostinės Naujamiesčio rajone gyvenimas verda įprasta tvarka. Kas skuba į darbus, kas į mokslus, kas tiesiog apsipirkti. O vos sirenoms nutilus turi suskambti ir tautiečių mobilieji telefonai.
Visgi dalis gyventojų sako, kad jokio pranešimo apie nelaimę ar šiomis dienomis vykstančias civilinės saugos pratybas negavę, o ir sirenų bei per garsiakalbius skelbiamos informacijos greta intensyvių gatvių menkai tegirdėję. Dauguma atvirauja, kad nežinotų ir kaip elgtis jei tokia nelaimė išties įvyktų:
„Šiaip ne, gavau žinutę tik. Net neįsivaizduoju.“
„Ne, aš negirdėjau. Ne. Aš negaunu. Mano mama gauna.“
„Kol kas ne.“
„Ne, negirdėjau. Gavau, bet dar neskaičiau, bet žinau, kad kažkas pavojingo.“
„Girdėjau. Ne, aš negavau.“
Rytoj įvyksiančioms Švenčionių ir Vilniaus rajono gyventojų evakuacijos pratyboms besiruošiantys priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai sako, kad iki šiol Lietuvoje įspėjamuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus gaudavo vos 40 procentų gyventojų.
„Suprantame, kad dalis gyventojų telefonus siunčiasi iš užsienio. Ne paslaptis, kad ir iš Kinijos. Tokiu būdu telefonai neturi tokio nustatymo ar jie nebūna nustatyti. Ir mūsų vertinimu, gyventojų savimonė šioje srityje dar nėra pakankama“, – sako laikinasis PAGD vadovas Mindaugas Kanapickas.
Visgi, kad negavo įspėjimų apie pavojus skundžiasi ir tie tautiečiai, kurie tokias žinutes anksčiau gaudavo. Mobiliojo ryšio operatoriai tikina, kad šiandien jokių sutrikimų nefiksavo, tad mažesnį pranešimų srautą galėjo lemti ir problemos su įrenginiais, esą gamintojai atnaujinant programinę įrangą galėjo pamiršti įspėjamojo pranešimo funkciją.
„Prieš programinės įrangos atnaujinimą žmogus gaudavo žinutes, o po to nebegauna. Tuomet mes skundžiamės gamintojams, kad jie pataisytų klaidą ir su sekančiu atnaujinimu automatiškai ar rankiniu būdu tie parametrai dirbtų“, – teigia „Bitės“ Technologijų vadovas Gintas Būtėnas.
Mobiliojo ryšio operatoriai kiekvienam gyventojui pataria pasitikrinti ar jo telefone yra nustatyta įspėjimų funkcija. Ir jei naujos kartos telefonuose ji atsinaujina automatiškai, tad senos kartos mobiliuosius reikia konfigūruoti rankiniu būdu. O kaip tai padaryti skirtingų gamintojų telefonuose informuojama štai šiame priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento puslapyje – lt72.lt.
Tiesa šiandien tinklapio veikla buvo kiek sutrikusi ir dėl didelio vartotojo kiekio neveikė apie dešimt minučių. Beje, specialistai taip pat mano, jog šiandien ne visi gyventojai pranešimus gavo ir dėl smarkiai besiplečiančio mobiliojo ryšio tinklo. Esą siųstuvų dengiančių šalies regionus yra daugiau nei departamentas turi licencijų žinutėms.
„Kai kalbame apie vieną regioną, jie patys pasirenka per kokį kiekį celių vadinamųjų ar antenėlių, siųstuvėlių išsiųsti. Jeigu tas žmogus yra tos celės ryšio zonoje ir per ją priešgaisrinės apsaugos departamentas nusprendė siųsti pranešimą, tai jis jį gaus. Jei nuspręsta nesiųsti, tai natūralu, kad tokių pranešimų žmonės negauna“, – kalbėjo „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.
Antradienį išlindusius trikdžius svetainėje bei perduodant pranešimus mobiliuose telefonuose pripažįsta ir departamentas. Tiesa, pareigūnai visgi tikina, kad perspėjimo žinutės šiandien buvo perduotos apie 70 procentų gavėjų, taigi rezultatas esą geresnis nei anksčiau. Visgi, po pratybų pareigūnai žada aiškintis, kodėl įspėjamieji pranešimai pasiekia ne visus mobiliųjų savininkus – ar tai lemia pačių gyventojų įrenginiai ar departamentui išties trūksta licencijų.
„Jei pasirodys, kad tai įvyko dėl licencijų trūkumo, vertinsime finansinius resursus ir bus skelbiamas klausimas ar finansų panaudojimas išspręstų tokią problemą ar reikėtų inicijuoti teisinio reglamentavimo pakeitimą – kad mobilaus ryšio operatoriai ekstremalios situacijos metu tokią paslaugą teiktų nemokamai“, – mano M. Kanapickas.
Antradienį suburta ir ekstremalių situacijų komisija. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, jog buvo išbandytas informacijos keitimasis tarp 18 institucijos bei savivaldybių. Tiesa jau dabar aišku, kad tam tikrų spragų neišvengta. Štai 6 savivaldybėse iš 70 sirenų šįsyk nesuveikė trys.
„Jau pirma diena, matome, duoda rezultatus. Pratybos parodo, kur yra spragos, kur yra trūkumai. Tam jos realiai ir yra organizuojamos, kad išmoktumėme ir darytumėme išvadas ir taisytumėme situacija“, – teigia ministrė Rita Tamašunienė.
Beje, valdžia viliasi, jog Astravo jėgainės pirmasis reaktorius pradės veikti vėliau nei planuota – tad ne šį rudenį. Esą tai gali lemti tai, jog regionas iš Baltarusijos energijos pirkti nežada. Na, o civilinės saugos pratybos Vilniaus, Švenčionių, Varėnos rajonuose vyks iki ketvirtadienio. Vilniaus miestas nusprendė pratybose nedalyvauti.
