Aplinkos ministras tikina taip norintis dar labiau padidinti šių žuvų populiaciją. Tačiau opozicijos atstovai žeria priekaištus, kad trūkstant aplinkosaugininkų ir nauji reikalavimai bus palikti pačių meškeriotojų sąžinei, o tinklais žvejojantiems verslininkams naujieji ribojimai net negalios.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Klaipėdietis Julius laisvalaikiu mėgsta pameškerioti sterkus ir kitas žuvis šalia Klaipėdos. Bežvejodamas meškeriotojas teigia pastebintis, kad sterką sugauti tampa vis sunkiau, mat jų mažėja.
„Kuršių mariose starkių mažėjimas pastebimas smarkiai. Jų nebėra, nugaudytos, ištemptos namo kotletukams, o apie didelį starkį aplink Klaipėdą, sudėtingas dalykas“, – pasakoja meškeriotojas Julius Rūkas.
Pasiimti gali 50–65 cm žuvis
Nuo balandžio 30 d. meškeriotojai mėgėjai sužvejoję sterką turi jį pamatuoti ir pasiimti gali tik tuo atveju, jei žuvies ilgis nuo 50 iki 65 cm. Visus mažesnius ir didesnius sterkus meškeriotojai turi paleisti atgal į vandenį. Taip aplinkos ministras viliasi padidinti šių žuvų populiaciją Lietuvoje.
„Reikia apsaugoti didžiąsias žuvis, kurios reprodukcinės. Pasiekė brandą, išleidžia daugiausia ikrų. Tai blogai, jei iš gamtos išimame produktyviausius gyvūnus.“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Panašus kaip sterkams ribojimas nuo šios savaitės galioja ir lydekoms. Meškeriotojams leidžia pasiimti lydekas nuo 50 iki 80 cm ilgio. Visas kitas privalu paleisti.
„Matom, kad kiekvienas žvejys mėgėjas nori didelio laimikio, ieško jo. Dėl to, kad būtų saugomi ne tik maži, bet ir patys didžiausi, kurie irgi labai reikalingi, mes nusprendėm įvesti ribojimus“, – teigia Seimo komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Pokyčiai turbūt nepatiks tiems, kurie pagauna trofėjų, tempiasi namo, fotografuojasi vonios kambariuose, virtuvėse. Jiems tikrai nepatiks, o kas mėgsta gaudyti trofėjinę žuvį, kuo daugiau jos bus, tuo visi laimės“, – kalba meškeriotojas Julius Rūkas.
Taisyklės tinklais gaudantiems negalios
Visgi kai kuriose upėse, kurių surašė daugiau kaip pusantro šimto, ministras palieka teisę lydekas žvejoti ir pasiimti be dydžio ribojimų.
„Taisyklės yra tiems, kurie nesuvokia gamtos dėsnių, žiūri kaip į maitinimosi šaltinį. Upės, ežerai neturi būti maitinimosi šaltinis“, – tikina S. Gentvilas.
Visgi meškeriotojai ir Seimo opozicijos atstovai naujuose mėgėjiškos žūklės ribojimuose mato trūkumų. Parlamentarai stebisi, kad ministras meškeriotojams mėgėjams įveda ribojimus, kurie negalios tinklais gaudantiems verslininkams.
„Mėgėjai, ką pagaus virš ribos, turės paleisti. Viską galės pagauti verslininkai su tinklais, drąsiai nešti namo, parduoti turguje, malti kotletus. Trofėjinių žuvų apsaugos klausimas yra niekinis“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Kontrolės įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Dabar Lietuvoje yra 70 aplinkosaugininkų, kurie dirba gyvojoje gamtoje, kontrolėje. Jie turės sukontroliuoti 200 tūkst. žvejų. Tai kaip adatos ieškojimas šieno kupetoje“, – kalba Seimo narys, demokratas Kęstutis Mažeika.
Ragina koreguoti įstatymą
Ir meškeriotojų atstovai įsakymą ministrą ragina skubiai keisti.
„Aplinkos ministerijos tarnautojai privėlė klaidų. Gavosi, Merkio aukštupy, kur yra limituota žvejyba, galės imti upėtakius. Tai reikia keisti limituotos žvejybos taisykles ir meškeriojimo taisykles, kad Merkio aukštupy nebeliktų galimybės paimti upėtakį, nes visi važiuos gaudyti tik ten“, – tikina asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Naujasis ministro įsakymas dar griežčiau kalba apie marguosius upėtakius. Šias žuvis sumeškeriojus nuo šiol būtina paleisti bet kokio ilgio, išskyrus sugautus Merkyje aukščiau Ožkelaičių tilto, kur bus leidžiama limituota margųjų upėtakių ir kiršlių žvejyba. Ten žvejai galės pasiimti du upėtakius nuo 30 iki 40 cm dydžio.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
