„Aš nenorėjau jo taip stipriai sužaloti, bet mažis vis nesiliovė verkęs... Nė pats nepajutau - turbūt neišlaikė nervai...“ - lemeno antrankiais surakintas Ričardas Jakovlevas, kaltinamas sunkiu savo mažojo sūnaus sveikatos sutrikdymu.
Vakar Kauno apygardos teismas atvertė šią pernai pavasarį miestą sukrėtusią bylą. 22 metų R.Jakovlevui gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Jis kaltinamas pakėlęs už rankos bei kojos savo pustrečio mėnesio sūnelį ir trenkęs jį į grindis. Be rankos, kojos ir šonkaulių lūžių bei galvos traumos mažyliui diagnozuotas ir sukrėsto kūdikio sindromas.
Nežinoma, ar pasveiks
Nukentėjusiąja pripažinta vaiko motina Vidmantė B. vakar į teismą atvyko su sūneliu. Medikams pavyko išgelbėti jo gyvybę, tačiau dar nežinia, kaip patirtos traumos atsilieps vaiko sveikatai ateityje. Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Vaikų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo, 25 proc. tokių atvejų būna mirtini, apie 60-70 proc. - vaikai lieka neįgalūs.
Po R.Jakovlevo sūnaus, pernai gegužę į KMUK atvežto jau komos būsenos, apžiūros R.Kėvalas LŽ teigė, kad su tokiais tėvo padarytais sužalojimais jam dar neteko susidurti, nors, kaip pats konstatavo, tai jau 58-as panašus kūdikio sužalojimas per ketverius metus. (KMUK Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydomi du trečdaliai Lietuvos - aut. past.)
Kol kas konstatuota tik tai, kad kreivai suaugusi šio dar vaikščioti nepradėjusio mažylio kojytė, be to, jis sunkokai kvėpuoja, mat gelbstint gyvybę taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija.
Berniuko motina Vidmantė B. prašo iš teisiamojo priteisti 10 tūkst. litų patirtai neturtinei žalai atlyginti ir pageidauja, kad jis atsisakytų vaiko. Esą to ji prašanti paties mažylio labui. Valstybinė ligonių kasa pateikė R.Jakovlevui 5710 litų ir 90 centų sąskaitą.
Bandymai išsisukti
Teisiamasis sutinka su visais ieškiniais. „Tam, ką padariau, pateisinimo nėra“, - lemeno jis, perpasakodamas viską savaip.
Anot R.Jakovlevo, kūdikio mamai nuėjus maudytis į dušą, lovytėje miegojęs sūnus pravirko. „Nežinojau, ką daryti, - aiškino teisiamasis, - pasodinau jį ant sofos ir nubėgau vandens. Maniau, duosiu atsigerti ir vaikas nurims, o jis tuo metu nukrito nuo sofos.“ Tačiau teismo medikai šią teisiamojo versiją paneigė: „Aišku, kad tai netiesa, nes pustrečio mėnesio mažyliai dar nesėdi. Be to, nukritęs iš 40 centimetrų aukščio kūdikis tokių traumų nebūtų patyręs.“ Vidmantė B. dienos įvykius prisimena kitaip. Grįžusi iš dušo, kuriame užtruko apie valandą, ji rado įsiaudrinusį sugyventinį, kuris ant rankų laikė klykiantį mažylį. „Manęs jis prie vaiko neprileido - spyrė į koją, sakė pats nuraminsiąs rėkiantį kūdikį, - pasakojo 20-metė. - Delnais jis spaudė verkiančio mažylio šonus, paskui, laikydamas už pažastų, stipriai papurtė. Kai vaikas ėmė dar labiau klykti, stvėrė jam už kojų ir suspaudė pilvuką.“ Teisiamasis tikino galėjęs padaryti medikų konstatuotas traumas būtent šiais savo veiksmais.
Ne pirmas kartas
Vakar teisme liudijo ir Šeimos klinikos medikė, pirmoji supratusi, kad atvežtas į kliniką mažylis jau miršta. Kai kitą rytą motina rengė sūnų, jis beveik nereagavo į aplinką ir leido neįprastus garsus. Supratusi, kad kūdikis sunkiai sužalotas, motina nedelsdama įpuolė į minėtos gydytojos kabinetą. Iš čia mažylis jau buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Medikė teigė, kad viską suprato vos nuėmusi vaiko kepurę - jo viršugalvyje buvo matomos kraujosruvos.
Vidmantės B. sesuo, priglaudusi ją su sugyventiniu vos gimus vaikui, taip pat pasakojo baisybes. Mažylio verksmo negalėdamas pakęsti R.Jakovlevas puolė purtyti sūnų jau ketvirtą jo gyvenimo dieną. Bendrabučio kaimynė irgi girdėjusi naktimis už sienos aidinčius jo grasinimus: „Jeigu tas vaikas dar verks, trenksiu jį į sieną!“
Vaikų globos namuose užaugusi Vidmantė B. iš pradžių dar bandė sugyventinį ginti. Pastarasis, užaugęs be tėvo, 14 metų buvo patekęs po automobiliu - ir jam skilusi kaukolė. Prekybos centre kasininke dirbusi našlaitė pasijuto nėščia jau pirmosiomis pažinties su juo savaitėmis.
Būsimo vaiko tėvas visu „grožiu“ atsiskleidė tik grįžęs iš Ispanijos, kur buvo išvykęs keliems mėnesiams prieš pat sūnaus gimimą. Į namus jis grįžo be pinigų ir labai nervingas. Nuo to laiko jis jau buvo išlaikomas sugyventinės, gyvenančios iš 500 litų našlaitės pašalpos ir 130 litų, kas mėnesį gaunamų už vaiką. Kai tik ši išdrįsdavo dėl to priekaištauti, vyras paleisdavo į darbą kumščius.
Greta Čižinauskaitė
