Šis straipsnis buvo papuoštas logotipu „Metų šviesos spindulėlis“ – jis reiškia mažus ir šviesius pokyčius visuomenėje. Jų dienraštis per metus paskelbė 24. Į sąrašą pateko tokios naujienos kaip draudimo vairuoti moterims Saudo Arabijoje panaikinimas ir Paryžiaus klimato susitarimas.
Dienraštyje rašoma, kad Lietuvoje anksčiau fizinės bausmės buvo laikomos tėvų teise, tačiau situaciją pakeitė visuomenę sukrėtusi tragedija Kėdainiuose, kai mirė patėvio ir motinos sumuštas keturmetis.
„Lietuvos institucijos žinojo, kad Matas buvo ir anksčiau skriaudžiamas. Bet nieko nebuvo padaryta. Iš dalies šis įvykis pastūmėjo įstatymo priėmimą“, – rašo „Helsingin Sanomat“.
Laikraščio duomenimis, pasaulyje yra 60 valstybių, kuriose draudžiamos fizinės bausmės. Pirmoji jas uždraudė Švedija 1979 metais, Suomija tą padarė antroji 1984-aisiais.
Dienraštis rašo, kad Lietuvoje keletą kartų buvo bandyta uždrausti smurtą prieš vaikus, bet vis nepavykdavo, tačiau po Matuko tragedijos greitai paaiškėjo, kad dauguma pritaria įstatymo reikalingumui.
„Netgi konservatyvi bažnyčia atsipeikėjo ir nebeaukštino šeimos teisių patiems auklėti vaikus savo nuožiūra. Vasario mėnesį daugmos balsu įstatymas buvo priimtas“, – pažymi „Helsingin Sanomat“.
„Matuko likimas buvo paskutinis lašas. Tai labai žiaurus įvykis“, – Suomijos laikraščiui sakė įstaigos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Didžpetrinė. Jos teigimu, tokio įstatymo buvo siekiama nuo 2008 metų.
„Pokyčiai neįvyks per vieną naktį, žmonių požiūris ir kultūra keičiasi lėtai. Bet įstatymas yra labai svarbus žingsnis, nes konkrečiai apibrėžia, kas yra draudžiama. Tai suteikia daugiau informacijos. Dabar ir aplinkiniai žmonės išdrįsta dažniau pranešti apie tai, ką mato ar girdi“, - teigė ji.
Laikraščio straipsnį BNS prašymu išvertė tinklaraštis „Suomiškas ugdymas“.
Seimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, uždraudžiančias vaikams taikyti fizines bausmes, priėmė vasario 14 dieną. Pasisakantys prieš fizines bausmes argumentuoja, kad jos pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi ir gali paskatinti smurtą. Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.
Apklausos rodo, kad Seimo sprendimui pritaria du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT vasarį atliktoje apklausoje į klausimą, pritaria ar nepritaria, kad taikyti vaikams fizines bausmes būtų uždrausta įstatymu, 30,7 proc. respondentų pasirinko atsakymą visiškai pritariantys, o dar 37 proc. – pritariantys. 12 proc. apklaustųjų tvirtino tokiam įstatymo įvedimui nepritariantys, o tikrai nepritariančių buvo beveik vienas procentas.
