Pasak Lietuvos žvalgybos, jeigu Rusija tęs karo veiksmus prieš Ukrainą tokiu pat intensyvumu, kaip ir pastaruosius ketverius metus, karui reikės didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių, o tai apribos Maskvos galimybes plėsti agresiją į kitas šalis.
Tiesa, akcentuojama, jog net ir kariaudama Rusija vykdo kariuomenės reformą ir kuria naujus karinius vienetus, kurie, vos tik būna užpildomi, išsiunčiami į Ukrainą. Priduriama, kad vidutinėje perspektyvoje (3–5 metai) Rusija, tikėtina, būtų pajėgi sukomplektuoti naujus karinius vienetus.
„Tebesitęsiant karui ilgalaikėje perspektyvoje (6–10 metų – ELTA) Rusija, tikėtina, sugebėtų užpildyti naujai sukurtus karinius vienetus kariais ir technika, bet strateginiai ginkluotės ir amunicijos rezervai, kurių reikėtų plataus masto kariniam konfliktui su NATO, nebūtų visiškai atkurti“, – rašoma ataskaitoje.
Tuo metu, jei būtų paskelbtos paliaubos ar būtų įšaldyti kovos veiksmai, Rusija galėtų greičiau vystyti savo karinius pajėgumus, didinti personalo skaičių ir pildyti amunicijos rezervus. Priduriama, kad jau artimoje perspektyvoje (1–2 metai) karinių vienetų nuolatinės dislokacijos vietose, įskaitant dalinius netoli Baltijos šalių, didėtų personalo ir technikos kiekis.
Teigiama, kad vidutinėje perspektyvoje naujų vienetų personalas ir technika būtų visiškai sukomplektuoti, prioritetą teikiant kiekybei, o ne kokybei, palaipsniui būtų atkuriami per karą ištuštėję strateginiai ginkluotės ir amunicijos rezervai.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos ginkluotosios pajėgos plėstųsi ne tik kiekybiškai, bet ir būtų modernizuojamos. Būtų atkurta didžioji dalis strateginių ginkluotės ir amunicijos atsargų. Šio scenarijaus atveju net ir iki galo neįgyvendinusi karinės reformos tikslų, Rusija jau vidutinėje perspektyvoje sukurtų pajėgumus, kurių pakaktų pradėti karo veiksmus prieš Baltijos regiono valstybes ar bent pradiniame etape kare susikurti regioninį pranašumą“, – pabrėžia žvalgyba.
„Tai gali skatinti Kremlių panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, konfliktą pavyks lokalizuoti ir greitai baigti Rusijai palankia linkme, kaip saugiklį pasiliekant branduolinį atgrasymą“, – akcentuojama ataskaitoje.
Visgi, jeigu šalys pasirašytų taikos susitarimą ir tarptautinės sankcijos Rusijai būtų panaikintos, Rusija galėtų dar greičiau vystyti savo karinius pajėgumus. Tokiu atveju, Rusija galėtų atitraukti didelę dalį pajėgumų nuo Ukrainos, laisviau disponuoti didesniais finansiniais resursais ir lengviau gauti technologijų, reikalingų karo pramonėje.
„Artimoje perspektyvoje naujai sukurtų karinių vienetų, įskaitant ir esančių netoli Baltijos valstybių, personalas ir technika būtų visiškai sukomplektuoti. Vidutinėje perspektyvoje būtų sparčiai atkuriami strateginiai rezervai, modernizuojama karo pramonė, vis didesnį dėmesį skiriant kokybei“, – tvirtinama ataskaitoje.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Rusija, tikėtina, sukurtų ne tik 30-50 proc. didesnę nei buvo prieš karą, bet ir santykinai modernią kariuomenę. Būtų visiškai atkurti strateginiai rezervai. Rusija būtų pasiruošusi konvenciniam konfliktui su NATO“, – apibendrina žvalgyba.
Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.
Infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje nesiejami su tyčiniais Rusijos veiksmais
Lietuvos žvalgybos tarnybų teigimu, 2023–2025 m. Baltijos jūroje įvykę incidentai, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra, nėra siejami su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais. Vis tik pažymima, kad ši infrastruktūra išlieka pažeidžiama.
„Žvalgybos tyrimui atlikti užtrunka truputėlį laiko, todėl tas vertinimas kartais ateina šiek tiek vėliau, kai jau būna paskleista žinia. (...) Taip atsitiko, kad, šiuo atveju, po tyrimo paaiškėjo, kad (incidentai – ELTA) netyčiniai. Kai kuriais atvejais buvo netgi gamtos stichijos padaryti incidentai, dėl audros“, – pristatydamas grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą penktadienį teigė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadas Mindaugas Mažonas.
„Nors Baltijos jūroje 2023–2025 m. įvykę incidentai, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra, nėra siejami su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais, Baltijos jūra besidriekianti infrastruktūra išlieka pažeidžiama. Neatmestini incidentai, kuriuos, kaip ir anksčiau, lemtų aplinkybių – prastų oro sąlygų, techninių laivo defektų ir neatsakingo požiūrio į laivybą – visuma“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Kaip skelbta, nuo 2022 m., karo Ukrainoje pradžios, Baltijos jūros regione fiksuota nemažai elektros kabelių, telekomunikacinių ryšių ir dujotiekių gedimų. Paskutinis toks incidentas įvyko Naujųjų metų išvakarėse.
Ataskaitoje skelbiama, jog Rusija, siekdama užtikrinti nepertraukiamą šešėlinio laivyno tanklaivių laivybą Baltijos jūroje, ėmėsi papildomų veiksmų – praėjusiais metais padidino laivyno apsaugą. Kaip teigiama ataskaitoje, šalia įprasto karo laivų patruliavimo, daugėja agresyvesnio jėgos demonstravimo atvejų, įskaitant nesaugų manevravimą prie NATO karo laivų ir orlaivių.
Be to, saugumo tarnybos pažymi, jog praėjusiais metais Rusijos tanklaivius Baltijos jūroje pradėjo lydėti karo laivai, atskirais atvejais reagavimui panaudojant naikintuvus.
M. Mažono teigimu, didėjanti apsauga gali didinti incidentų Baltijos jūroje tikimybę.
„Iš tiesų yra tokia informacija, kad Rusija didina šešėlinio laivyno apsaugą – tiek pačiuose laivuose apsaugos grupes, tiek ir lydimi kariniais laivais ar orlaiviais. Žinoma, toks dalykas tikrai gali padidinti incidentų riziką. Aišku, mes jos dabar, artimiausioje perspektyvoje, nematome, stengiasi išnaudoti būtent tų laivų apsaugą. Tačiau incidentų, kai yra daugiau karinės galios vienoje vietoje, tikimybė atsiranda didesnė“, – aiškino jis.
Žvalgybos tarnybų teigimu, nors pastebimas tarptautinių sankcijų Rusijos šešėliniam laivynui poveikis – sutrikdyta šalies strategija ir sumažėjęs jos įmonių pelnas iš prekybos energijos ištekliais, Baltijos jūra vis dar išgabenama 40 proc. jūrų keliu eksportuojamos rusiškos naftos.
Skelbiama, jog Rusijos šešėliniam laivynui priskiriama iki 1 tūkst. laivų visame pasaulyje, gabenančių Rusijos naftą ir suskystintas dujas. Ataskaitoje rašoma, kad tai yra svarbus įrankis parduoti žaliavą apeinant sankcijų nustatytą kainą ir užtikrinant pajamas karui Ukrainoje.
„Šių laivų įgulos naudoja įvairias taktikas paslėpti krovinio kilmę, pavyzdžiui, perkelia krovinį iš laivo į laivą atviroje jūroje, sukeldamos aplinkosaugines grėsmes, išjungia automatinę identifikavimo sistemą ar manipuliuoja duomenimis, pateikdamos klaidingas laivo koordinates. Siekiant nuslėpti tikruosius tanklaivių savininkus, naudojamos sudėtingos nuosavybės ir valdymo struktūros“, – teigia žvalgybos tarnybos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
