Visa tai paviešinta Lietuvos žvalgybos paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad kiekvieną mėnesį į Baltarusijos ekstremistų sąrašus įtraukiami šimtai asmenų: organizacijų, kitų subjektų. Į juos įtraukiami ne tik Baltarusijos, bet ir užsienio valstybių, Lietuvos, piliečiai bei subjektai, kritikuojantys Baltarusijos režimą, reiškiantys palaikymą demokratinei opozicijai.
„2025 m. liepą Baltarusijoje ekstremistiniu pripažintas rusakalbei auditorijai skirtas „YouTube“ kanalas „Delfi Litva“, turintis daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių. Tikėtina, kad kanalas pripažintas ekstremistiniu dėl jame paskelbto interviu su Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovu Siarhejumi Cichanouskiu. Į Baltarusiją vykstantiems šio kanalo prenumeratoriams, tikėtina, kyla administracinio arešto grėsmė“, – informuojama grėsmių vertinime.
Pažymima, jog Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojai vykdo iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausas bei patikras, tikrina mobiliuosius įrenginius.
Tokiu būdu esą siekiama rasti šalies žvalgybai aktualios informacijos, ieškoti sąsajų su ekstremistinėmis paskelbtomis organizacijomis ar nuorodų į interneto šaltinius ir jų prenumeravimo faktų. Jei tokie ryšiai pasitvirtina, KGB ir kitos režimo tarnybos sulaiko Lietuvos piliečius.
Baltarusijos KGB baugino Lietuvos pilietį
Kaip tikina žvalgyba, viena tokia istorija nutiko 2024 m. rugpjūtį. Tuo metu Baltarusijoje buvo sulaikytas ir įkalintas Lietuvos pilietis, kurio administruojami ir Baltarusijos režimą kritikuojantys socialinių tinklų kanalai 2022 m. buvo įtraukti į Baltarusijos ekstremistų sąrašus.
Tvirtinama, jog kalinimo metu Lietuvos pilietis patyrė nuolatinį KGB psichologinį smurtą, jis buvo tirtas poligrafu ir daugybę kartų apklaustas.
„Kalinimo metu jam buvo grasinta, kad nesutikus vykdyti KGB nurodymų jo sutuoktinė bus sulaikyta ir apkaltinta bendrininkavimu su Lietuvos žvalgyba, o jų vaikus KGB perduos į globos namus“, – nurodoma ataskaitoje.
Taikydamas spaudimo priemones, Baltarusijos KGB privertė Lietuvos pilietį dalyvauti pro pagandiniuose interviu, teigiamai vaizduojančiuose Baltarusijos režimą, filmuotis Lietuvą diskredituojančiuose vaizdo įrašuose ir skambinti į Lietuvos institucijas.
„Skambučių metu institucijų atstovai buvo provokuojami pasisakyti apie Lietuvos-Baltarusijos santykius. Jų įrašus, labai tikėtina, KGB vėliau planavo panaudoti propagandai prieš Lietuvą“, – rašoma grėsmių vertinime.
„Nufilmuotais vaizdo įrašais siekta diskredituoti NATO karių dislokavimą Lietuvoje, neigiamai vaizduoti Lietuvos institucijas ir teigiamai pateikti Baltarusijos režimą“, – priduriama dokumente.
Pasienyje Olegą užkalbino du nepažįstamieji: kas įvyko, vyras suprato ne iškart
Tuo metu Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) verbuoja į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius. Tą patyrė Olegas (vardas pakeistas – red. past.), kurį mandagiai užkalbino užsislėpę FSB pareigūnai.
Išėjęs į pareigūno pensiją, Lietuvos Respublikos pilietis Olegas vertėsi smulkiąja automobilių detalių prekyba ir verslo reikalais pradėjo lankytis Kaliningrado srityje.
Per pirmąją kelionę į Rusiją FSB pasienio pareigūnas, tikrindamas Olego dokumentus, išsiaiškino, kad jis dažnai keliauja po kitas Europos šalis, ketina reguliariai lankytis ir Kaliningrado srityje.
FSB susidomėjo Olegu dėl jo galimybių teikti informaciją apie buvusią darbovietę ir kolegas, viešai pastebimą NATO pajėgų dislokavimą ir judėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse – ir nusprendė užmegzti kontaktą.
Kito sienos kirtimo metu FSB pasienio pareigūnas paprašė Olego palikti automobilį aikštelėje ir palydėjo į atskirą patalpą, kur jo laukė du civiliais rūbais vilkintys asmenys. Mandagiai bendraudami su Olegu, FSB pareigūnai siekė nustatyti jo žvalgybines galimybes – klausinėjo apie buvusią darbovietę, kolegas, periodiškumą lankantis Rusijoje.
FSB domino ir Olego politinės pažiūros, požiūris į Rusiją, Lietuvos vykdomą politiką.
Tikrino telefoną
Per Olego mobiliųjų įrenginių patikrą apklausos metu FSB rinko jį charakterizuoti ir (ar) kompromituoti galinčią informaciją – politines pažiūras atspindintį socialinių tinklų paskyrų turinį, nuotraukas, kontaktus Lietuvos teisėsaugos ir kitose valstybės institucijose.
Apklausą atlikę FSB pareigūnai nusprendė toliau plėtoti su Olegu ryšius, ir, žinodami apie jo būsimas keliones į Kaliningrado sritį, nusprendė jį verbuoti. Be abejo, Olegas to nesuprato.
Po kelių mėnesių, Olegui keliaujant į Kaliningrado sritį, FSB pareigūnai atliko pakartotinę jo apklausą, per kurią tikslino FSB dominančius klausimus – Olego ryšius Ukrainoje, pažįstamus Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius, požiūrį į „specialiąją karinę operaciją“, būnant Lietuvoje pastebimą karinę techniką ir jos judėjimą.
FSB darbuotojus ypač domino informacija apie kitus Rusijoje besilankančius buvusius Lietuvos pareigūnus.
Apklausos pabaigoje Olegui buvo pasiūlyta „padėti“ Rusijai, leidžiant suprasti, kad atsisakius bendradarbiauti FSB uždraus Olegui atvykti į Rusiją ir tai neigiamai atsilieps jo verslui. Kitaip tariant, Olegui pagrasinta per jam jautrią temą – jo verslą.
Tačiau Olegas pasielgė pilietiškai. Anksčiau girdėjęs apie panašius su FSB susijusius incidentus, jis susisiekė su VSD ir pranešė apie turėtas apklausas.
Perspėja dėl priešo žvalgybos: verbuoja lietuvius
Kaip tikina Lietuvos žvalgyba, FSB aktyviai siekia tarp keliaujančių asmenų nustatyti potencialius taikinius žvalgybos veiklai prieš Lietuvą ir juos užverbuoti.
„FSB pareigūnai, siekdami užmegzti ar įtvirtinti bendradarbiavimą, naudojasi šių asmenų poreikiu vykti į Rusiją verslo ar asmeniniais tikslais, pavyzdžiui, lankyti gimines, tvarkyti su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus.
Kaliningrado srityje ir kituose Rusijos regionuose reguliariai besilankančius asmenis FSB vertina kaip tinkamus taikinius, nes jų galimybė patekti į šalį priklauso nuo bendradarbiavimo“, – perspėja Lietuvos žvalgyba.
Taip pat verbuojami piliečiai, vykstantys į Baltarusiją.
„Kiekvienas, net ir neturintis prieigos prie įslaptintos informacijos asmuo, gali tapti jų taikiniu, todėl Lietuvos žvalgyba, kaip ir kitos šalies institucijos, ragina išlikti budrius ir atsisakyti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją“, – perspėja Lietuvos žvalgyba.
FSB taikiniais tampa ir Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, tarptautinių logistikos įmonių vairuotojai, kuriems darbo tikslais tenka lankytis Rusijoje.
Baltarusijoje Lietuvos piliečiams kyla sulaikymo grėsmė
Lietuvos žvalgybos vetinimus, Baltarusijos režimas demonstruoja norą atkurti santykius su Vakarais, tačiau imtis pokyčių vidaus politikoje neketina.
„Nepaisant noro atkurti santykius, Baltarusijos režimas, beveik neabejotina, nešvelnins autoritarinės politikos, o jo veiksmai Lietuvos ir kaimyninių valstybių atžvilgiu, labai tikėtina, išliks agresyvūs“, – teigiama ataskaitoje.
Tuo metu kovai su demokratine opozicija Baltarusijos režimas sudaro ekstremistų sąrašus. Į juos įtraukiami ne tik dėl politinių motyvų nuteisti baltarusiai, bet ir užsienio valstybių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai bei subjektai, kritikuojantys Baltarusijos režimą.
„Šiuose sąrašuose esantiems ir į Baltarusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams kyla sulaikymo grėsmė“, – pabrėžia VSD ir AOTD.
Ir Rusija, ir Baltarusija per susijusius subjektus ieško galimybių veikti strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie infrastruktūros.
Priedangai pasitelkiami pavieniai Europoje ir JAV veikiantys verslo atstovai – patikimų valstybių verslininkų dalyvavimu tokie subjektai siekia paslėpti savo vaidmenį ir sukurti teigiamą verslo iniciatyvos įvaizdį.
„Rusijos ir Baltarusijos subjektai siekia naudotis ir Lietuvos technologijų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Taip norima vystyti ir perimti Vakaruose vystomas technologijas; Rusijos ir Baltarusijos interesas gauti vakarietiškų technologijų išliks itin didelis“, – nurodoma ataskaitoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
