Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė Kauno vicemerą Kęstutį Kriščiūną, jo padėjėją ir kelių savivaldybei priklausančių įmonių vadovus.
Dėl šių asmenų buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir turto iššvaistymo.
Surengtos spaudos konferencijos metu šiuo klausimu pasisakė K. Kriščiūno brolis Tomas Kriščiūnas ir advokatas Mindaugas Kukaitis.
K. Kriščiūnas kaltinimus neigia
M. Kukaitis perskaitė K. Kriščiūno pareiškimą, kuriuo jis patikina, kad jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau siekdamas užkirsti kelią įvairioms spekuliacijoms jo atžvilgiu, jis stabdo savo veiklą socialdemokratų partijoje ir atsistatydina iš Kauno vicemero posto.
„Niekada nesilaikiau įsikibęs posto ar pareigų, tik darbu galiu įrodyti savo sąžiningus ketinimus. Tikiuosi Lietuvoje vis dar galioja teisingumas ir jei mano veikla neįtiko politiniams oponentams, prašau neteisti manęs be teismo. Mane nustebino teismo nesugebėjimas atsispirti besąlyginiam norui mane sužlugdyti kaip politiką“, – teigiama K. Kriščiūno pareiškime.
Pasak suimto politiko, jo politinės veiklos pakirtimas gali būti susijęs su noru perimti jo kuruojamą sritį.
„Visi man mesti kaltinimai – lakios vaizduotės išraiška. Aš nepiktnaudžiavau savo tarnybine padėtimi ir nesinaudojau savo politinėmis privilegijomis. Viliuosi, kad mane nustos šmeižti“, – teigė jis.
Taikoma neadekvati kardomoji priemonė?
M. Kukaičio teigimu, K. Kriščiūnui taikytas suėmimas iš tiesų yra neadekvati kardomoji priemonė, tiek jo asmens atžvilgiu, tiek situacijos atžvilgiu. „Jis pasiruošęs atsakyti į visus jam iškeltus klausimus, tačiau tai galima pasiekti ir be šios kardomosios priemonės, kuri yra taikoma tik kraštutiniais atvejais“.
Advokatas pabrėžė, kad teismas nesigilino į jokius K. Kriščiūno išsakytus motyvus, nepaminėjo nei jo, nei gynėjo motyvų.
Sulaikyto Kauno vicemero brolis skundėsi, kad niekam iš šeimos narių neleista susitikti su K. Kriščiūnu.
„Aš pasibaisėjęs teisėtvarkos darbu, kaip lengva sutrypti žmogų ir jo garbę“, - teigė jis.
Bylos eiga kelia daug klausimų
T. Kriščiūno papasakojo, kad keturis mėnesius vyko įtariamojo pokalbių klausymasis, tačiau vėliau buvo paprašyta, kad būtų duoti papildomi keli mėnesiai papildomų įtarimų surinkimui.
„Tai čia kompetencijos stoka ar noras sužlugdyti?“, – klausė jis, vertindamas tyrimo eigą.
Jis stebėjosi, kam reikalingas įkalinimas, kai viskas gali būti atlikta paprasčiausios apklausos būdu.
„Kauno politikai vienas per kitą ėmė skelbti neabejojimus, žinojimus ir be teismo nuteisė žmogų. Kęstutis garbingai pasitraukė ir kėdes. Matyt siūlymas rengti interpeliaciją jo mandatui nesuteikus galimybės išklausyti išreiškia norą, kad Kaunas ir toliau liktų provincialiame lygyje. Sunku kažką pasakyti apie tokių tarybos narių teisines žinias, nekalbant apie moralinį veidą, demonstruojant džiaugsmą“, – komentavo T. Kriščiūnas.
Sulaikytojo brolis prisiminė Prancūzijos laikų teisingumą XVIII amžiuje ir tai, kai suimtas Robespjeras buvo atvestas į teismo salę ir bandė kažką pasakyti, bet visi pasijuokė iš jo ir be teismo giljotinavo.
„Kyla klausimas, ar norima išsiaiškinti tiesą ar iškart giljotinuoti?“, – piktinosi jis.
K. Kriščiūno advokatas atskleidė, kad šiandien jie su ginamuoju apskundė teismo nutartį dėl suėmimo.
A. Bilotaitė taip pat sieks teisingumo
Balsas.lt primena, kad Seimo narė Agnė Bilotaitė šiandien taip pat viešai išreiškė pasipiktinimą teisingumu Lietuvoje.
„Jokios teisybės ir jokio teisingumo. Tuo kaskart įsitikina lietuvis, sužinojęs, kad prokurorų pradėtas tyrimas eilinį kartą subliūško arba nutįso metų metus ir jo baigties nebesitiki sulaukti“, - politikų tribūnoje piktinosi A. Bilotaitė, apeliuodama į ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nekokybiško donorų kraujo, kuris buvo nutrauktas praėjusią savaitę.
Politikė iškėlė retorinį klausimą, kas užsako muziką prokurorų orkestrui, kuris taip uoliai vyko slaptojo dirigento nurodymus. A. Bilotaitės manymu, reikėtų atlikti Generalinės prokuratūros veiklos parlamentinį tyrimą, kuri ne tik sugriežtintų prokurorų atsakomybę. Pasak jos, būtina, kad prokuratūra dirbtų efektyviai ginant viešąjį interesą ir galima būtų drąsiai teigti, kad prokurorai atstovauja teisingumui.
