Po bendrų išgertuvių įsitriukšmavusią sugyventinę Romas Žiurinskas (50 m.) nutildė neįprastai – surakinęs antrankiais ir užklijavęs burną, leido kankintis ir numirti.
Smurtas buvo kasdienybė
Nevedęs, bet moterų dėmesio nestokojantis R. Žiurinskas pastaruosius 4 metus savo namuke Bartninkų kaime (Vilkaviškio sav.) gyveno su Laimute Stalgiene (49 m.). Sugyventinė buvo mėtyta ir vėtyta – pagimdžiusi 6 vaikus, bet ne visus pati užauginusi, nes dėl netinkamo savo gyvenimo būdo jai buvo apribota motinos valdžia. Tačiau suaugę vaikai savo gimdytojos nesišalino – ir aplankydavo, ir į svečius pasikviesdavo.
Vaikai žinojo, kad motiną dažnai skriaudžia jos sugyventinis, su kuriuo ji kartu išgerdavo ir susipykdavo. Moteris vaikščiodavo mėlynių paženklintu kūnu, ne kartą buvo išbėgusi iš namų antrankiais surakintomis rankomis pas kaimynus ar arčiausiai gyvenančią dukrą, kad padėtų išsilaisvinti.
Vaikų ne kartą raginta palikti žiaurų sugyventinį L. Stalgienė į ilgas kalbas nesileisdavo – esą neturinti kur kitur gyventi.
Bartninkų seniūnijos darbuotojai „Akistatai“ patvirtino žinodavę, kad po R. Žiurinsko motinos mirties šiuose namuose būdavo vis daugiau triukšmo ir netvarkos, bet mažų vaikų čia nebuvo, tai niekas nesikišo. Sugyventiniai buvo vertinami kaip „abu vienas kito verti“.
„Dabar nužudytosios vaikai kalba, kad R. Žiurinskas buvo baisus monstras, tačiau mes taip sakyti negalime – nebuvo jis žmogus, kurio visi aplinkui bijotų, – sakė seniūnijos darbuotojai. – Jiedu kartu dirbo apie namus, kartu gėrė, bendrus svečius priiminėdavo, kartu pykdavosi. Todėl šiurpus įvykis R. Žiurinsko name per daug nenustebino – kažkada tai turėjo įvykti“.
Prirakino ir uždusino
Tai įvyko šių metų balandžio 11-ąją. Labai anksti, apie šeštą valandą, abu sugyventiniai ir pas juos viešėjusi L. Stalgienės giminaitė Rita Rutavičiūtė „laistė“ savo susitikimą – pradėję dar išvakarėse. Kai svaigalai baigėsi, abi moterys dviračiu išvažiavo pas L. Stalgienės dukrą Jurgitą. Ten motina atsiėmė 25 litų skolą.
Praturtėjusios moterys parduotuvėje nusipirko 3 butelius vyno ir grįžo prie išgertuvių stalo pas R. Žiurinską... Po keleto valandų čia jau darbavosi policininkai, fiksuojantys L. Stalgienės nužudymo detales.
Iškart po tragedijos kalbėta, esą R. Žiurinskas sugyventinę nužudęs, kai šioji iškėlusi pavydo sceną, negalėdama žiūrėti, kaip sugyventinis mergina namų viešnią. Tačiau teisme apie galimą meilės trikampį nekalbėjo nei teisiamasis, nei liudininkė R. Rutavičiūtė.
„Per daug išgėrusi tą rytą aš užmigau virtuvėje, – pasakojo R. Rutavičiūtė. – O kai pabudau jau po pietų, L. Stalgienė buvo jau negyva. Žiurinskas gurkšnojo vyną. Kada ir kaip viskas vyko, negirdėjau ir nemačiau“.
Viešnios išvystas vaizdas šiurpino: nebegyva L. Stalgienė sėdėjo sukniubusi ant grindų. Negana to, prie siuvimo mašinos metaliniais antrankiais buvo prirakinta viena jos ranka, o kita ranka – pritraukta prie burnos ir apvyniota lipnia juosta. Buvo apklijuota ir burna, ir veidas – palikta tik nosis.
Sutrikusi R. Rutavičiūtė, išgirdusi R. Žiurinsko paaiškinimą, esą sugyventinės burną jis apklijavęs, „kad mažiau bambėtų“, sėdo ant dviračio ir išmynė pas kitą L. Stalgienės dukterį. Ši atskubėjusi rado tokį patį vaizdą, kokį buvo papasakojusi R. Rutavičiūtė. Duktė liepė R. Žiurinskui išlaisvinti motiną. Šis žirklėmis sukarpė lipnią juostą, atrakino antrankius ir įkėlė negyvą sugyventinę į lovą, o jos dukteriai liepė dingti.
Tikėjosi švelnesnės bausmės
Atsakomybės R. Žiurinskas nesikratė. Jis pats paskambino į policiją, sakė dar daręs sugyventinei dirbtinį kvėpavimą. Įtariamąjį suėmė iškart.
Teisme R. Žiurinskas neneigė savo kaltės, bet tvirtino niekaip negalįs patikėti, kad sugyventinė užduso dėl jo veiksmų. „Laima galėjo užspringti čiaudėdama, nes nosies aš jai nebuvau užklijavęs – specialiai palikęs, kad galėtų kvėpuoti“, – aiškino R. Žiurinskas. Jis prašė bausti jį už nužudymą dėl neatsargumo – taigi kur kas švelniau.
Teismo ekspertas pateikė neabejotiną išvadą, kad moteris užduso, kai jai per ilgai buvo stipriai užspausti kvėpavimo takai – ant veido net buvo likusios įsiveržusios lipnios juostos žymės. Be to, nelaimėlė mirdama kankinosi – tai sukėlė vis didėjantis deguonies trūkumas organizme.
R. Žiurinskas tikino nenorėjęs nužudyti sugyventinės – tik nutildyti. Esą ji visą rytą įkyriai šūkavusi, besikeikusi, priekaištavusi jam, rėkaudama besiveržusi į kiemą.
Po L. Stalgienės mirties jos organizme aptikta per 3 promiles alkoholio. R. Žiurinskas „pripūtė“ dvigubai mažiau.
Kauno apygardos teismas patikėjo, kad tą rytą neblaivi L. Stalgienė siautėjo ir taip išprovokavo sugyventinio „bausmę“. Todėl šią detalę pripažino lengvinančia aplinkybe, lėmusia švelnesnę, negu grėsė, bausmę – 12 metų laisvės atėmimo.
Taip pat teismas priteisė iš nuteistojo per 1250 litų turtinę žalą ir bendrą 180 000 litų moralinę žalą – po lygiai visiems šešiems nužudytosios vaikams. Viltis nuteistajam atlyginti bent dalį žalos yra jo namukas, paženklintas tragedija, kuris po įvykio areštuotas.
I. Zubrickienė
