Įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos daugiau dėmesio skiria įtariamųjų procesinių teisių užtikrinimui. Nuo šio mėnesio pradžios įtariamiesiems kardomoji priemonė – namų areštas negali būti paskirta be teismo posėdžio, į kurį bus kviečiami įtariamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Iki šiol namų areštas galėjo būti skiriamas pagal prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi be įtariamojo dalyvavimo. Taip pat nustatymas maksimalus namų arešto skyrimo terminas – 6 mėnesiai. Nuo rugsėjo pradžios prokurorai prašyme gali nurodyti konkretų namų arešto taikymo terminą.
Pagal iki rugsėjo galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ikiteisminio tyrimo teisėjui skiriant įtariamiesiems kardomąją priemonę – namų areštą nebuvo nustatomas konkretus šios kardomosios priemonės taikymo terminas – tik sąlygos. Minėta kardomoji priemonė prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi buvo naikinama, kai ji tapdavo nebereikalinga, arba buvo pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalaudavo bylos aplinkybės. Taigi, namų arešto taikymo trukmė priklausė nuo jo taikymo pagrindų buvimo, bylos aplinkybių, prokurorų ar teismo sprendimų.
Rugsėjo 1 dieną įsigaliojo namų areštą reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso normos pataisa, pagal kurią prokuroras prašyme skirti namų areštą gali siūlyti šios kardomosios priemonės taikymo terminą. Naujoji pataisa numato, kad namų areštas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi negali būti paskirtas ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Tiesa, numatoma paskirto namų arešto pratęsimo galimybė, o pratęsimų skaičius įstatymu neribojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad konkretų namų arešto terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti namų areštą. Kai byla perduota į teismą, dėl namų arešto paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo, priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
„Tačiau paminėtos nuostatos dar nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu visais atvejais namų areštas bus ar turi būti taikomas iki nustatyto ar pratęsto termino pabaigos. Kaip ir kiekvienos rūšies kardomoji priemonė, namų areštas turi būti panaikinamas, kai jis tampa nereikalingas, ar pakeičiamas griežtesne ar švelnesne kardomąja priemone, kai to reikalauja bylos aplinkybės“, – perspėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Komentuodamas, ką turi žinoti įtariamasis, prokuroras atkreipė dėmesį, kad įtariamasis turi būti įspėjamas, jog už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas. „Siekiant užtikrinti įtariamųjų, kuriems namų areštas buvo paskirtas iki pataisos įsigaliojimo, teises, prokurorai turi neatidėliojant kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl tolesnio namų arešto taikymo termino nustatymo, jei neišnyko namų arešto pagrindai ar šiai kardomajai priemonei taikyti reikalingos sąlygos, arba nedelsdami panaikinti šią kardomąją priemonę, jei tokie pagrindai ir sąlygos išnyko, ar šią priemonę pakeisti švelnesne, jei to reikalauja bylos aplinkybės“, – aiškino Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
