Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus projektui, kad už mokslą mokėtų tik studentai, turintys akademinių skolų, nes ši tvarka esą mažintų aukštojo mokslo prieinamumą.
Tokią išvadą skelbia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai penktadienį išplatintame pranešime spaudai.
„Gerais noras pragaras grįstas: pagaliau išgirdome, kas slepiasi po, atrodo, gražiu ketinimu suteikti galimybę nemokamai studijuoti visiems, neturintiems akademinių skolų. Tai reiškia ne ką kita kaip mažesnį aukštojo mokslo prieinamumą, apsunkintą galimybę siekti aukštojo išsilavinimo“, - pranešime teigia LSS prezidentas Jonas Okunis.
Anot jo, neužsimenama apie būdus kitaip didinti aukštojo mokslo finansavimą, kuris jau dabar yra nepakankamas. „Matyt, politikai suvokia, jog papildomų milijonų valstybės biudžete siūlomai įstatymo pataisai įgyvendinti vargu ar atsiras“, - teigia studentų sąjungos prezidentas, vertindamas viešus ministro pareiškimus.
J.Okunio teigimu, minimi abstraktūs procentai, kiek studentų neva yra per daug ir kiek reikia mažinti. „Tačiau tai nėra tikslu, nes nėra ekspertų išvadų, kaip atrodys darbingų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius, kokia bus demografinės padėties įtaka. Trūksta ir aiškių kriterijų, kaip apskaičiuoti vadinamąjį valstybės užsakymą“, - sako LSS vadovas.
Pasak jo, dirbtinai apribojus priėmimą į valstybės finansuojamas studijų vietas realus studentų skaičius nesumažės, tiesiog atsiras daugiau mokančiųjų visą studijų kainą.
Ketvirtadienį Vyriausybė neapsisprendė, ar palaikys A.Monkevičiaus pasiūlytą įstatymo projektą, kad už mokslą nemokėtų visi sesiją baigę be akademinių skolų studentai.
Švietimo ir mokslo ministras pripažino, kad derinant įstatymą su realiomis finansinėmis galimybėmis gali tekti mažinti už valstybės pinigus studijuojančiųjų skaičių, tačiau tai, anot jo, reikš tikslesnį valstybės studijų užsakymą. Pasak A.Monkevičiaus, toks užsakymas būtų paskaičiuotas pagal vidutinės perspektyvos prognozes ir labiau orientuojantis į darbo rinkos poreikius. Ministras pripažino, kad pretenduoti į visiškai nemokamas studijas galės tik stojantieji į valstybės užsakytas specialybes.
Liepą Seimas po pateikimo pritarė švietimo ir mokslo ministro siūlymui gerai besimokančiais studentais laikyti tuos aukštųjų mokyklų auklėtinius, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų. Šioms pataisoms įsigaliojus valstybei prireiktų papildomų 60 mln. litų per metus.
