„Šis aspektas ypač aktualus, kai privatus asmuo yra tiesiogiai susijęs su konkrečia įmone, tačiau jam suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų dėl teisės aktų, kurie reikšmingi ir kitoms panašią veiklą vykdančiomis bei konkuruojančiomis bendrovėms, priėmime“, – pranešė STT.
Anot tarnybos, prisidengdami Lobistinės veiklos įstatymo išimtimis – pavyzdžiui, lobistine veikla nelaikoma privačių asmenų, pakviestų būti ekspertais, dalyvavimas, tačiau jie gali neteisėtai veikti kaip lobistai išvengiant tokių pareigų.
Pasak STT, grupių nariai gali veikti neobjektyviai, nešališkai ir neskaidriai, nes jiems nebūtina nusišalinti interesų konflikto atveju.
Pavyzdžiui, į Pasėlių draudimo koordinavimo tarybą skriami konkrečių institucijų ir organizacijų atstovai, tačiau neatskleidžiami nei jų atrankos kriterijai, nei reikalavimai.
Tuo metu Pieno taryba sudaroma iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės, mokslo institucijų, įmonių atstovų, tačiau kokios konkrečios institucijos ar organizacijos gali siūlyti savo atstovus ir kaip jie atrenkami, neaišku. Be to, nenurodoma, kiek laiko trunka narių kadencija.
„Nepakankamas teisinis reglamentavimas yra ydingas užtikrinant ne tik tarybos veiklos, bet ir susijusių ŽŪM sprendimų (...) objektyvumą ir skaidrumą“, – teigiama STT antikorupcinio vertinimo išvadoje.
Ji taip pat pastebi, kad rizikų kelia ir tai, jog nereikalaujama viešinti darbo grupių sprendimų.
STT siūlo tobulinti ŽŪM darbo grupių ir komisijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat parengti pavyzdinį teisės aktą, kuriuo būtų vadovaujamasi ateityje. ŽŪM per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgs į jos pastabas.
