Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį sulaikė tris korupcija įtariamus Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos narius, taip pat – šešis privačius asmenis. Jie įtariami sudarę galimybę užsieniečiams neteisėtai gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant bendrininkų grupėje įtarimai pateikti komisijos pirmininkei, dviem komisijos nariams bei šešiems privatiems asmenims.
BNS žiniomis, įtarimai pateikti Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorei Aušrai Mažonienei. Ji yra Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkė.
Įtariama, kad ji ir kiti įtariamieji užsieniečiams sudarė galimybes neteisėtai legalizuoti savo buvimą Lietuvoje.
Kaip pranešė STT, tarp proceso dalyvių yra ir buvusių migracijos sistemos darbuotojų.
Visi įtariamieji sulaikyti, atlikta daugiau kaip 20 kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir darbo vietose.
Įtariama, kad už neteisėtą atlygį užsienio piliečiams buvo sudaromos sąlygos fiktyviai, neturint reikalaujamų žinių, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus bei gauti šių egzaminų baigimo pažymėjimus.
Lietuvių kalbos ir Konstitucijos žinias tikrinančias komisijas sudaro savivaldybės.
Vilniaus rajono savivaldybė BNS informavo, kad administracijos vadovybė nėra informuota apie atliekamą tyrimą.
„Šiuo metu jokios oficialios informacijos savivaldybė nėra gavusi, todėl savo ruožtu kreipėmės į STT dėl duomenų pateikimo“, – rašoma savivaldybės pateiktame atsakyme.
Pagirių gimnazijos direktorė A. Mažonienė Kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininke paskirta kaip bazinės mokyklos vadovė. Tokią skyrimo tvarką numato Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta tvarka.
A. Mažonienė šiuo metu atostogavo, ją pareigose mokykloje pavaduoja kitas darbuotojas, BNS informavo savivaldybė.
E. Gudzinskaitė: vieni kitų darbo nevertiname
Minėti pažymėjimai reikalingi teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje. Kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi šalyje gali asmenys, čia laikinai pragyvenę penkerius metus.
„Vien tai, kad išsilaikei egzaminą, savaime nereiškia, kad gausi leidimą Lietuvoje gyventi nuolat“, – BNS sakė leidimus gyventi Lietuvoje išduodančio Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Asmuo turi tenkinti kitas sąlygas. Jis turi be pertraukos gyventi Lietuvoje pastaruosius penkerius metus, jo išvykų laikas neturi būti ilgesnis nei dešimt mėnesių. Taip pat patikriname, ar nėra pagrindo apskritai panaikinti jo turimą leidimą laikinai gyventi šalyje“, – pridūrė ji.
Departamento vadovė teigia, kad migracijos pareigūnai kartais kreipiasi į Lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminavimo komisijas, kai įtaria, jog pažymėjimas apie išlaikytą patikrinimą gali būti suklastotas. Vis dėlto paprastai to nedaroma.
„Kadangi patys lietuvių kalbos ir Konstitucijos mokėjimo lygio nevertiname ir iš principo pasitikime tuo pažymėjimu, esame sutarę, kad vieni kitų darbo nevertiname“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, dar nėra pasitaikę nustatytų atvejų, jog pažymėjimas buvo suklastotas, o paties komisijos įvertinimo pagrįstumo departamentas nevertina: „Turime savo funkcijas ir įgaliojimų viršyti nesiruošiame. Jeigu komisija patvirtina, kad žmogus išlaikė egzaminą, netgi atsiunčia rezultatus, nebeturime ko tikrinti.“
STT duomenimis, nemažai trečiųjų šalių piliečių per Lietuvą siekia nesąžiningais būdais imigruoti į Europos Sąjungos šalis ir ten legalizuotis, laisvai judėti Šengeno erdvėje.
Anot pareigūnų, užsieniečių „pilkosios migracijos“ schemos sudaro galimybes į Lietuvą atvykti asmenims, susijusiems su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, priešiškų šalių žvalgybos tarnybomis bei galintiems kelti grėsmę Lietuvos arba kitų Europos Sąjungos šalių nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.
Vykstantį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Ne pirmas tyrimas
Tai ne pirmas tyrimas, susijęs su galima korupcija migracijos sistemoje.
Nuo 2014 metų iš viso vienuolika asmenų kaltinti prekyba poveikiu išduodant leidimus užsienio šalių piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų keturi – Migracijos departamente vadovaujančias pareigas ėję asmenys ir du specialistai, du advokatai ir du advokato padėjėjai bei vienas verslininkas.
2012 metais pradėjusi tirti neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą teisėsauga nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius verslininkui, turėjusiam ryšių ir pažinčių Migracijos departamente. Pastarasis dalį gautų pinigų perduodavo Migracijos departamento pareigūnėms.
2015 metais pareigūnai pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui Gintarui Bagužiui. Jis įtartas paėmęs kyšį už Šengeno vizos galiojimo pratęsimą Jordanijos piliečiui.
Pernai ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą. Kaltę pripažinęs G. Bagužis migracijos sistemoje nedirba.
Prieš pusketvirtų metų Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovai išdavė leidimą gyventi Lietuvoje rusui Achmedui Jevlojevui, jis žiniasklaidoje vadintas pagal įstatymus veikiančiu nusikalstamo pasaulio atstovu.
Analogišką leidimą pareigūnai planavo išduoti ir kitam Rusijos piliečiui Olegui Šamaninui, bet įsikišus Vidaus reikalų ministerijai ir policijai procedūros buvo sustabdytos.
A. Jevlojevui išduoto leidimo galiojimas taip pat sustabdytas. Dėl šios situacijos teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, vėliau jis nutrauktas.
Marijampolės policija pernai balandį pranešė sulaikiusi keturis vietos migracijos pareigūnus, jie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Migracijos skyriaus darbuotojai galimai buvo paperkami už neįvardijamai įmonei palankius sprendimus dėl kvietimų išdavimo bei patvirtinimo ne Europos Sąjungos piliečiams.
