Nuo šių metų pradžios neatsiranda tinkamo kandidato į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) generalinio direktoriaus pavaduotojo vietą. STT ir prezidentūra iki šiol derina savo pozicijas. LŽ jau rašė, kad į šį postą rimtai nusitaikė Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorė Gitana Jurgelaitienė.
Nei neigia, nei teigia
Šiuo metu atostogaujanti G.Jurgelaitienė, LŽ žiniomis, į darbą ministerijoje grįžti neketina, nes yra viena dažniausiai minimų kandidačių į laisvą STT generalinio direktoriaus pavaduotojo vietą. Procesas netrukus turėtų pajudėti iš mirties taško, nes, pasibaigus STT vadovo Žimanto Pacevičiaus atostogoms, prezidentas Valdas Adamkus ketina užsiimti aktyvesnėmis naujojo pavaduotojo, kuruosiančio Korupcijos prevencijos valdybą, paieškomis.
STT l. e. p. Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas pripažino, kad jau pusmetį nerandama tinkamo kandidato, tačiau iš karto pridūrė, kad tai ne "antrojo STT ešelono", o tarnybos vadovo ir prezidento reikalas. Paklaustas, ar bent žinoma, kada ketinama teikti naujojo pavaduotojo kandidatūrą šalies vadovui, R.Golubevas tvirtino, kad kandidatūrų yra ne viena, jos derinamos su prezidento patarėjais.
Tačiau prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė LŽ tvirtino apie šiuos reikalus nieko nežinanti. Kitas prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Mindaugas Ladiga vakar LŽ paaiškino, kad naujojo pavaduotojo skyrimo procedūrą šiek tiek stabdė įsibėgėjęs atostogų sezonas. "Be to, tai nauja, tik nuo šių metų pradžios įsteigta pareigybė, tad nebuvo nei noro skubėti, nei noro vilkinti, - tvirtino M.Ladiga. - Korupcijos prevencija yra rimta problema, kuriai mes skiriame labai daug dėmesio, todėl neturėjome tikslo ką nors paskirti vien dėl to, kad būtų užimta vieta."
Jis atsisakė minėti konkrečias kandidatų pavardes, kol jos nėra pateiktos oficialiai. "Lietuvos žinios" yra įvardijusios šį kandidatą, - šypsojosi M.Ladiga, klausiamas, ar tarp kandidatų yra minima G.Jurgelaitienė. - Mes jokių pavardžių neįvardijame, kad vėliau nereikėtų neigti."
Džiaugiasi atsikratę
G.Jurgelaitienė, kuri yra apsigynusi disertaciją "Recidyvinio nusikalstamumo prevencija Lietuvos Respublikoje", balandžio mėnesį yra LŽ sakiusi, kad jokio oficialaus pasiūlymo eiti aukštas pareigas STT ji nėra gavusi. "O braižyti šakėmis per vandenį, svarstyti, kas būtų, jeigu pasiūlytų, nesiruošiu, - kategoriškai nukirto G.Jurgelaitienė. - Siūlau kalbėti apie mokslo ir studijų reikalus."
"Įdomi tai moteriškė. Ji yra pasiekusi patį aukščiausią nekompetencijos lygį, koks tik gali būti. Žinau, kad kai ji išėjo iš M.Romerio universiteto Kriminologijos katedros, tai prorektoriai džiūgavo, jog į atsilaisvinusią vietą galės priimti kompetentingą dėstytoją. Jai perėjus į Švietimo ir mokslo ministeriją vadovauti Studijų departamentui, neliko nei mokslo, nei studijų, - tuo metu sakė prof. Vytautas Daujotis, dirbantis Studijų kokybės vertinimo centre vyriausiuoju specialistu. - Jeigu ji iš tiesų pereitų dirbti į STT, nuoširdžiai užjausčiau šią tarnybą. Kita vertus, tai bus į naudą Švietimo ir mokslo ministerijai."
G.Jurgelaitienė yra pagarsėjusi ir savo komentarais apie pernai pasirodžiusius pranešimus apie nelegalių aukštųjų mokyklų gausą Lietuvoje. Pasak jos, "nelegaliai Lietuvos studijas organizuojantys užsienio valstybių universitetų filialai dirba beveik be trukdžių, nes įrodyti realų studijų vykdymą yra praktiškai neįmanoma. Kad teismas nubaustų nelegaliai veikiantį universitetą, privalo būti nustatytos tikslios veikos, aiškiai aprašyti studijų vykdymo faktai, turi būti iki smulkmenų surinkti visi įrodymai. Tuomet galima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą." Yra teigiama, kad toks atsainus požiūris ir leido Lietuvoje lyg grybams dygti įvairioms nelegalioms aukštosioms mokykloms, kurias buvo pamėgę šalies pareigūnai.
Rimantas Varnauskas
