Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2006 m. gruodžio 31 d. šalies gyvenamasis fondas sudarė 81,4 mln. m² naudingojo ploto, mieste – 51,8, kaime – 29,6 mln. m².
97 procentai viso gyvenamojo fondo buvo privati nuosavybė. Valstybei ir savivaldybėms priklausė 3 procentai gyvenamojo fondo. Gyvenamosios patalpos, esančios individualiuose namuose, sudarė 46 procentus viso gyvenamojo fondo.
Vidutiniškai vienam gyventojui teko 24,1 m2 naudingojo ploto, mieste – 22,9, kaime – 26,3 m2. Vilniaus miesto gyventojui teko 24,2 m² naudingojo ploto, Kauno – 22,0, Klaipėdos – 20,8, Šiaulių – 21,0, Panevėžio – 22,8 naudingojo ploto.
Gyvenamąjį fondą sudarė 1299,1 tūkst. butų. Daugiausia buvo dviejų kambarių butų – 39,0 procento, trijų – 29,3, vieno – 14,2, keturių – 10,1, penkių ir daugiau kambarių – 7,4 procento visų butų. 1000 gyventojų teko 384 butai. Vidutiniškai vieno buto dydis sudarė 61,8 m2, mieste – 57,9, kaime – 69,9 m².
2007 m. pradžioje vandentiekis buvo 76,1 procento gyvenamojo fondo patalpų, kanalizacija – 74,6 procento, centrinis šildymas – 72,9 procento, karštas vanduo – 61,2 procento, vonia ar dušas – 70,7 procento, dujos – 74,2 procento, elektrinė viryklė – 10,9 procento. Kiekybiniai gyvenamųjų patalpų rodikliai kaime buvo geresni negu mieste, tačiau kokybiniai – prastesni, ypač apsirūpinimo patogumais. Tik 33,5 procento kaimo gyvenamųjų patalpų turėjo karštą vandenį, 36,3 procento – vonią ar dušą.
Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 831 bendrabučiai, jų naudingasis plotas sudarė 1,1 mln. kvadratinių metrų, tai yra 1,4 proc. viso gyvenamojo fondo.
Netinkamai prižiūrimas ir eksploatuojamas gyvenamasis fondas susidėvi ir tampa netinkamas gyventi. Šių metų pradžioje avarinių gyvenamųjų patalpų (be privačios nuosavybės) buvo 74,0 tūkst. m² naudingojo ploto, šiose patalpose gyveno apie 4,1 tūkst. žmonių.
Prie gyvenamojo fondo nepriskiriami vasarnamiai, medžiotojų nameliai, poilsiavietės, poilsio namai, sanatorijos, sodo nameliai ir kiti pastatai, skirti laikinai gyventi, bei viešbučiai.
