Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės, 1039-osios civilinės saugos kuopos vadu Gabrieliumi E. Klimenka.
Nesusilaikė apie prorusiškus veikėjus: „Be galo svarbu viešumas“
Nesenai Rusija minėjo Gegužės 9-ąją, Lietuvoje taip pat matėme provokacijų: žmonės vaikščiojo su Georgijaus juostelėmis, kai kurie netgi atvirai pasisakė norintys, kad Lietuva taptų Rusijos dalimi. Ką tai parodo ir kaip mūsų visuomenė turėtų į tai reaguoti?
D. Antanaitis: Tai parodo, kad esame normali visuomenė ir tarp mūsų yra įvairių žmonių, įskaitant ir tuos, kurie yra nusistatę prieš mus. Į tokias situacijas reikia reaguoti šaltai ir nepamiršti, kad mūsų tarnybos atitinkamai dirba savo darbą. Manau, labai svarbu tokius veikėjus viešinti.
Turime žinoti, kas jie tokie, ką jie iš tikrųjų apie mus galvoja ir štai kas galėtų išduoti mūsų valstybę. Valstybė nesame kažkoks mitologinis padaras – valstybė esame mes, mūsų bendruomenė: aš, mano šeima, mano kaimynai, žmonės iš Klaipėdos, Biržų ir kitur.
Būtent dėl to, kad nenorime būti Rusijos dalimi, esame Lietuvos piliečiai ir sukūrėme savo valstybę. Todėl viešumas šioje situacijoje yra be galo svarbus, siekiant parodyti jų tikrąjį veidą.
O kokių papildomų priemonių reikėtų imtis ekstremalios situacijos atveju, jeigu žinome, kad yra tokių asmenų? Ar pakanka tik viešinimo?
D. Antanaitis: Pirmiausia, linčo teismas nėra teisingas sprendimas. Jei matome asmenį, atliekantį neteisėtą veiką, privalome apie tai pranešti Valstybės saugumo departamentui arba policijai. Turime specialias institucijas, kurios tuo užsiima.
Jeigu patys pradėsime vykdyti teisingumą, galiausiai tiesiog susinaikinsime iš vidaus. Žinoma, jei ekstremalios situacijos metu toks asmuo kelia tiesioginį pavojų mūsų bendruomenei, mes turime teisę į savigyną. Tačiau linkėčiau pasitikėti mūsų institucijomis ir nesiimti saviveiklos – pastebėjus kriminalinę ar nelegalią veiką, būtina informuoti atitinkamas tarnybas.
Kaip vertinate dezinformacijos plitimą Lietuvoje ir kaip mes su tuo susitvarkome?
D. Antanaitis: Manau, kad su dezinformacija susitvarkome pakankamai gerai. Jeigu pažiūrėtume, kas buvo prieš 10 ar 20 metų, situacija buvo praktiškai nevaldoma. Dabar, pastebėjusi piktybinius komentarus socialiniuose tinkluose, pati visuomenė geba atpažinti, kad tai rašo vadinamieji robotai arba botai.
Dezinformacijos poveikis mūsų bendruomenei yra gerokai sumažėjęs. Visuomenė bręsta, tampa kritiškesnė ir daugiau dėmesio skiria informacinei higienai. Žinoma, visada bus skirtingai mąstančių, bet svarbiausia, kad kritinė piliečių masė šią informaciją geba filtruoti.
Gabrieliau, Šaulių sąjunga taip pat dirba su dezinformacija ir bando ją dekonstruoti. Kaip jūs pastebite, kaip mes su ja tvarkomės?
G. Klimenka: Manau, kad tvarkomės visai neblogai, nes visuomenės kritinis mąstymas stiprėja – situacija išties gerėja. Kaip minėjo Darius, žmonės jau be vargo atpažįsta botus ir provokacijas. Pavienių išsišokimų pasitaiko, bet bendra padėtis yra gera.
Visuomenės kritinis mąstymas stiprėja
Per Gegužės 9-osios minėjimus kapinėse matėme ir jaunų žmonių, vadinasi, rusiški naratyvai plinta ir tarp jaunimo. Kur čia slypi problema?
G. Klimenka: Viskas greičiausiai priklauso nuo aplinkos. Žmogus gali būti labai kritiško mąstymo, bet jei ilgą laiką suksis aplinkoje, kuri vadovaujasi rusiškais naratyvais, ilgainiui gali pradėti jais tikėti.
Pats tyrinėjau įvairius pseudomokslus ir pastebėjau, kad net turint kritinį mąstymą, tam tikri naratyvai pradeda atrodyti patrauklūs. Pavyzdžiui, pradedi gilintis į plokščios žemės teoriją ir, jei nors akimirką prarandi budrumą, gali tuo patikėti – panašiai yra ir su Kremliaus naratyvais. Žmogus gali mylėti Lietuvą, bet šiek tiek atsipalaidavęs net nepastebi, kaip perima jam primetamas svetimas idėjas.
Kaip nepasiduoti panikai?
Kalbant apie baimę, kai kurie žmonės, vengdami nerimo dėl geopolitinės situacijos, atsiriboja nuo naujienų srauto. Kaip reikėtų tai sukontroliuoti ir iškomunikuoti, kad visuomenė išliktų informuota bei pasiruošusi, bet nepasiduotų panikai?
D. Antanaitis: Aš nenorėčiau, kad mane kontroliuotų ir nurodinėtų, kiek aš turiu bijoti – tai turėtų kilti iš asmeninės savimonės. Jei nuolat skiepysime žmonėms baimę, kalbėsime tik apie karą ir artėjančią mirtį, po kelerių metų žmonės pavargs ir pradės ignoruoti net ir realius pavojus.
Būtina vengti pseudoekspertų ar apokalipsės pranašų komentarų ir kliautis tik oficialia informacija. Jei žmogus nori bijoti, jis visada ras tam priežastį, tačiau net ir patį baisiausią filmą žiūrint su linksma muzika, jis tampa nebe baisus, o juokingas.
Todėl, jei kažkas atrodo labai blogai, tiesiog reikia perjungti savo dėmesį ir daryti tai, ką moki geriausiai. Priverstinės kontrolės nereikia, tiesiog būtina klausytis oficialių šaltinių.
Kaip dabar įvertintumėte situaciją – ar mes esame saugūs?
D. Antanaitis: Gyventi nuolatinėje baimėje tikrai neverta, šiandien viskas yra gerai. Kas bus rytoj – aš nežinau. Galbūt atsiras naujas virusas, galbūt įvyks avarija Astravo jėgainėje, tačiau, jei nuolat galvosiu tik apie tai, kas gali nutikti, negalėsiu gyventi dabartyje.
Privalau žinoti, ką turiu daryti esamoje situacijoje, ir tai daryti. Pasąmonėje visada turėsiu omenyje galimas grėsmes, bet neleisiu joms užgožti šiandienos, nes jei gyvensiu neaiškia ateitimi, kuri greičiausiai net neatsitiks, kada gyvensiu dabartyje?
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
