Štai, kaip iš tiesų vyksta migrantų atstūmimas: net karys savanoris grasino pasieniečiams, kad paviešins jų veiksmus Seimo kontrolierius tarė žodį apie migrantų sąlygas

Migrantų atstūmimas nuo Lietuvos sienos iš tiesų vyksta kiek kitaip nei tai viešai pristato Vidaus reikalų ministerija ar pasieniečiai. Nors oficialiai teigiama, kad migrantai gali pasiprašyti prieglobsčio ambasadose arba sienos perėjimo punktuose, taip pat sakoma, kad pasieniečiai priimdami sprendimą išstumti nelegaliai sieną kirtusius migrantus įvertina asmenų pažeidžiamumą, bet realybė yra kitokia.

Kaip atskleidžiama Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto ataskaitoje, sieną kirtę užsieniečiai nukreipiami tiesiai į Baltarusiją, o ne į artimiausią pasienio kontrolės punktą arba diplomatinę atstovybę, ir atstūmimai taikomi net ir migrantų grupėms, kuriose yra daug vaikų. Jeigu išstumti užsieniečius Lietuvos pareigūnams trukdo baltarusių pasieniečiai, tuomet žmonės pavėžėjami kitur ir išstumiami į Baltarusiją.

Tai nėra visiška naujiena, bet oficialiai pareigūnai nuolat praneša, kad įvertina migrantų pažeidžiamumą ir kad nukreipia į pasienio kontrolės punktus.

Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje įvertintos ir jau Lietuvoje esančių migrantų gyvenimo sąlygos pasienio užkardose, Medininkų pasieniečių mokykloje bei savivaldybių administruojamose apgyvendinimo vietose. Iš viso apsilankyta 18-oje vietų. Vizitai buvo vykdomi nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio, jų metu bendrauta tiek su migrantais, tiek su pasieniečiais ar savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Kontrolierius konstatuoja, kad migrantų apgyvendinimo sąlygos, aprūpinimas maistu ir oro sąlygas atitinkančiais drabužiais bei apavu neatitiko pagrindinių žmogaus teisių standartų, prilygo nežmoniškam ar žmogaus orumą žeminančiam elgesiui.

Lietuvoje migrantų laisvė buvo suvaržyta vidutiniškai 40 parų, bet tuo pat metu nebuvo užtikrintos materialios sąlygos, o neturėdami judėjimo laisvės patys migrantai tuo pasirūpinti irgi negalėjo ir negali. Žmonės buvo apgyvendinti palapinėse, angaruose, nenaudojamuose pastatuose, tačiau kai kur tai visai neatitiko net minimalių standartų. Dalyje apgyvendinimo vietų migrantai, tarp jų ir vaikai, apie 30 parų gavo tik sausą davinį, įvairiomis ligomis sergantys asmenys nebuvo apžiūrimi gydytojų, buvo teikiama tik skubioji pagalba, vaikai su tėvais kai kuriais atvejais gyveno garažuose ir palapinėse, pareigūnai kartais visai nesiorientavo, kad jų dispozicijoje yra pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, homoseksualių žmonių ar jazidų mažumai priskiriamų migrantų.

Taigi teisės aktai, nurodantys „kaip turėtų būti“ ir realybė, parodanti „kaip yra iš tiesų“, viena kitos neatitinka.

Karys savanoris palūžo: grasino pasieniečiams, kad paviešins jų elgesį

Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pateikiamos konkrečios situacijos, kurias stebėjo įstaigos atstovai. Pavyzdžiui, rugpjūčio 6 dieną, vykusio migrantų atstūmimo metu pareigūnai panaudodami gestus ir šunį neįleido migrantų grupės, tarp jų ir moters su mažamečiu vaiku, bet nurodė jiems grįžti į Baltarusiją, o ne pasienio kontrolės punktą. Šio įvykio metu joks migrantų pažeidžiamumas nevertintas.

REKLAMA

Tą pačią naktį pareigūnai į Lietuvą neįleido 34 asmenų grupės, tarp kurių buvo 15 vaikų. Bet kadangi kitoje pusėje migrantams grįžti neleido Baltarusijos pasieniečiai, mūsų pareigūnai visą grupę pavėžėjo iki kitos vietos ir paleido Baltarusijos link.

Kontrolierius pastebi, kad tuo metu vidutinė paros temperatūra svyravo nuo 13,1 iki 19,7 laipsnių šilumos, o tą dieną fiksuotas kritulių kiekis – 19,5 milimetrų. Oro sąlygos tikrai nebuvo tinkamos vaikams likti lauke.

Rugpjūčio 9 dieną grupė užsieniečių buvo rasta vienoje gyvenvietėje, o atvykę pasieniečiai ir karo policija migrantų grupę išvežė ir paleido Baltarusijos link nieko neinformavę nei kaip kreiptis prieglobsčio teisėtai, nei įvertinę asmenų pažeidžiamumo.

Dramatišką situaciją atskleidžia ir rugpjūčio 10 dienos kario savanorio, budėjusio Šalčininkų rajone esančioje užkardoje, tarnybinis pranešimas. Aiškėja, kad rugpjūčio 9 dieną šis savanoris dalyvavo migrantų išstūmimo procese.

„Karys matydamas ir girdėdamas moterų ir vaikų klyksmus ir paveiktas psicho-emocinės būsenos pradėjo konfliktuoti su VSAT pareigūnais, kad jie netinkamai elgiasi [su migrantais], pradėjo juos filmuoti grasindamas, jog vaizdo įrašą išplatins socialiniuose tinkluose. Su kariu susisiekė jo kuopos kuopininkas, jį nuramino ir įtikino perduoti savo telefoną kolegai, kuris ištrynė visą filmuotą medžiagą“, – tokia informacija pateikiama ataskaitoje.

Viešai apie tai nebuvo pranešta.

Kadangi Baltarusių pareigūnai trukdo migrantams grįžti į jų šalies gilumą, būna situacijų, kai žmonės įstringa tarp dviejų valstybių: tuomet jie šąla, patiria nežmoniškas sąlygas, jiems trūksta maisto, vandens, drabužių bei apavo.

Užkardose sausus davinius mėnesį valgė ir vaikai

Dokumentas taip pat fiksuoja kritiškai įvertintas sąlygas, kuriomis gyveno dalis migrantų. Atrodo, kad blogesnė žmonių padėtis buvo pasienio užkardose, nes jose apgyvendinti migrantai daugiau nei 30 dienų mito vien tik sausais daviniais, duodamais vieną kartą per dieną. Taip turėjo maitintis ir vaikai. Išimtį sudarė tik Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkarda ir Padvarionių užkarda, bet pastarojoje šiltas maistas pradėtas tiekti tik rugpjūčio pabaigoje.

REKLAMA

Sausą davinį sudarė: 1 mėsos konservų dėžutė, 1 skardinė kukurūzų, 1 indelis užpilamos sriubos, sausainių pakelis, 1 batonėlis, 1 pakelis duonos lazdelių, 1,5 litro vandens, arbatos pakelis ir cukraus pakelis.

Vaikams trūko pieno produktų. Kai kurio maisto migrantai galėdavo įsigyti atvykstančiose autoparduotuvėse, tačiau tik tie, kurie turėjo pinigų. Banko sąskaitomis migrantais naudotis negali, todėl nebūtų galėję prašyti net giminaičių pagalbos. Žmonės skundėsi ir geriamojo vandens stygiumi.

„Kelios kalbintos užsienietės skundėsi, kad dėl prasto maitinimo sausais daviniais jos ir jų vaikai jaučia nuolatinius pilvo skausmus, tačiau vaistų jos gavusios vos keletą kartų“, – teigiama ataskaitoje.

Savivaldybių įsteigtose migrantų apgyvendinimo vietose žmonės gaudavo geresnį maitinimą, jis buvo tiekiamas tris kartus per dieną: „Buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose gyventojams maistas tiekiamas tris kartus per dieną. Pavyzdžiui, gyventojai pusryčiams gavo indelį jogurto ir pakelį sausainių, pietums – šiltą patiekalą, kurį sudaro makaronai, vištienos kepsnelis, truputis daržovių (žirneliai, morkos), vakarienei – blynelių.  Kalbinti užsieniečiai bei savivaldybių darbuotojai teigė, kad daržovių, vaisių užsieniečiams tiekiama itin retai“.

Žmonės gyveno šaltyje ir nešvaroje

Migrantų apgyvendinimo sąlygos labai skyrėsi, priklausomai nuo apgyvendinimo vietos. Pavyzdžiui, daug kur pasieniečių užkardose žmonės, tarp jų ir vaikai, buvo apgyvendinti palapinėse, angaruose, garažuose ar tarnybinėse patalpose.

Dauguma palapinių, įskaitant ir angarus, stipriai palijus leido vandenį, jis kaupėsi viduje, o miegoti skirti čiužiniai buvo sudrėkę. Rugpjūtis kaip tik Lietuvoje buvo labai lietingas.

Pavyzdžiui, tą mėnesį Lazdijų, Druskininkų rajonuose buvo 19, Varėnos – 21, Dūkšto, Šalčininkų – 18, Vilniaus – 17, Švenčionių – 15 lietingų parų.

Rugpjūtį vidutinė minimali oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,4 laipsnių šilumos, tačiau kai kuriomis paromis dalyje vietų siekė vos 5,5–3,8 laipsnių.

REKLAMA

Tai lėmė, kad migrantams buvo išties šalta: gyvendami palapinėse ar kitose patalpose ir merkiami lietais jie taip pat neturėjo tinkamų drabužių ir apavo, o jokia institucija nesiėmė centralizuotai organizuoti drabužių tiekimo.

Dar svarbu ir tinkamos higienos sąlygos, o jos taip pat nebuvo pakankamos. Trūko dušų, tualetų, tualetai buvo keičiami retokai, o patys migrantai neturėjo valymo reikmenų, kad galėtų pasirūpinti aplinkos švara. Patys pasieniečiai Seimo kontrolierių įstaigos atstovams nurodė, kad dušuose karšto vandens nusiprausti užtenka 4-5 asmenims, paskui reikia laukti apie valandą, kad vanduo vėl užkaistų.

Kai kurie migrantai savivaldybėse buvo apgyvendinti nebenaudojamuose buvusių mokyklų ar vaikų globos namų pastatuose, bet dažnai tie pastatai buvo prastos būklės: su pelėsiu, užkaltais langais, be tualetų, prausyklų ir dušų. Pavyzdžiui, buvusios Linkmenų mokyklos patalpose esančioje sporto salėje buvo apgyvendinti 67 asmenys. Neįtikėtina tai, kad net nepaisant apgyvendinimo sąlygų, šioje sporto salėje buvę žmonės patalpoje buvo laikomi nuolat, tai yra į lauką buvo išleidžiami vos 15 minučių per dieną po 10 asmenų.

Iš esmės Seimo kontrolierius konstatuoja, kad migrantų sąlygos prilygo sulaikymui, tačiau neatitiko minimalių standartų, kurie turi būti užtikrinami tokiems asmenims.

Minėtos sąlygos galbūt ir galėtų būti kaip nors pateisinamos trumpam laikotarpiui, tačiau vidutiniškai migrantai taip gyveno apie 40 parų.

Paprastai apribojus migrantų judėjimą jiems turi būti užtikrinamos ir medicininės paslaugos. Migrantų atveju iš esmės buvo garantuota tik skubioji pagalba, kai jau reikia kviesti greitąją. Iš esmės medicininės pagalbos teikimą labai ribojo specialistų trūkumas – rajonuose trūksta medikų ir greitosios pagalbos automobilių.

„Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje pagalbą teikė vos du greitosios pagalbos automobiliai, todėl medikai teigė nespėjantys skubiai reaguoti ne tik į visus užsieniečių, bet ir Lazdijų rajono gyventojų medicinos pagalbos poreikius“, - pažymima ataskaitoje.

REKLAMA

Beje, medikų pagalbos teikimas buvo apsunkintas ir dėl to, kad iškvietus greitosios pagalbos automobilį ir norint nugabenti užsienietį į gydymo įstaigą, papildomai reikia sulaukti ir policijos, kuri atvyksta pagal galimybes.

„Patikrinimo metu buvusių Kapčiamiesčio vaikų globos namų patalpose apgyvendintam užsieniečiui prireikus skubios medikų pagalbos, buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis. Medikai į vietą atvyko per maždaug 15 minučių, tačiau papildomai apie 15 minučių teko laukti policijos pareigūnų. Medikai apgailestavo, kad turi užlaikyti skubios pagalbos automobilį ir kad tiek jie, tiek ir asmuo, kuriam reikalinga skubi medicinos pagalba, tiek ir kiti skubios pagalbos poreikį turintys asmenys turi papildomai laukti“, - rašoma Seimo kontrolieriaus pasirašytame dokumente.

Neskubiais atvejais praktiškai visose apgyvendinimo vietose buvo pirmosios pagalbos vaistinėlės, o gydytojų skirtus vaistus parūpindavo savivaldybių darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų savanoriai, seniūnai. Bet, pavyzdžiui, jeigu migrantai skundėsi peršalimu, dantų skausmu, kojų tinimu, tai sulaukti mediko jie beveik negalėjo, nes dėl to važiuoti į ligoninę nereikia, bet tabletės nuo skausmo nepakanka. Tarp migrantų buvo ir sunkią negalią turinčių asmenų: pavyzdžiui vienas vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, kitas suaugęs užsienietis – epilepsija.

Beje, pasieniečiai kartais sulaukdavo medikų priekaištų, kad kviečia greitąją pagalbą, nors pareigūnai negali patys priimti sprendimo, ar tikrai pagalbos konkrečiu atveju reikia.


Rašyti komentarą...
n
negerbejas
2021-10-07 13:18:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gerai daro reikia apginti mūsų valstybė nuo teroristų ir pašalinių ten rašo kad blogai bet pasieniečiai atlieka savo darbą ir nereikia laidoti pagalius į ratus nubuskite ponai išvis pasienyje įvesti ipatinga padėti kad visokį posto mėgėjų nepapultu į pasienį
Atsakyti
-16

D
Dinas
2021-10-07 13:12:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nereikia pažeidinėti sienos čia nusikaltimas. Pakeiskite Irano at Irako siena suzynosit ką tai reiškia.
Atsakyti
-12

R
Red wing
2021-10-07 13:17:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu ir asilas tas kariūnas, nujaučiu jog jo karjera ilgai jau nesites...
Atsakyti
-19

SKAITYTI KOMENTARUS (105)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų