Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė konstatavo, kad Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius visada būna „karščiausia“ ligoninės vieta, kas ypač pasijaučia per tokias šventines dienas.
Du pagrindiniai pacientų srautai
Pasak jos, jei paprastai klinikų Skubios pagalbos skyriuje pacientų srautas siekia apie 250, šventinėmis dienomis jis buvo išaugę iki 300 asmenų per parą.
„Kadangi šeimos gydytojai šiomis dienomis nedirbo, susidūrėme su tuo, kad pacientus iš esmės buvo galima suskirstyti į dvi grupes. Viena jų būtų peršalimo, gripo simptomais besiskundžiantys žmonės, kurie kitu atveju kreiptųsi į savo šeimos gydytojus.
Kita dalis būtų įvairios traumos, susijusios tiek su pačiomis šventėmis, tiek alkoholio vartojimu. Tai tokius būtų galima išskirti du pagrindinius pacientų srautus šį šventinį savaitgalį“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo gydytoja.
Tiesa, daugeliui karščiavusių pacientų pagalbos ligoninėje neprireikė, jie buvo nukreipiami gydytis į namus. „Daug pacientų, atvykusių su peršalimo simptomais, diagnozuotas gripas. Tokiems žmonėms, jeigu yra įmanoma, rekomenduojama likti namuose, vartoti daug skysčių, esant reikalui paskiriamas simptominis gydymas.
Natūralu, kad tokių pacientų srautas išaugo, nes daug laisvų dienų, patekti pas šeimos gydytoją nėra galimybių, tai padidina bendrą srautą ir laukti dėl to tenka ilgiau. Tačiau turbūt šventiniu laikotarpiu tai yra suprantama“, – sakė V. Traškaitė-Juškevičienė.
Tuo metu ji teigė negalinti išskirti, kad kažkokių negalavimų, pavyzdžiui, kardiologinių ar virškinimo sutrikimų būtų pasitaikę daugiau, nei įprasta.
Problemos dėl persivalgymo išryškėja vėliau
VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos skyriaus skubiosios medicinos gydytojas Giedrius Montrimas gi atkreipė dėmesį, kad persivalgymo pasekmės paprastai išryškėja po švenčių.
„Persivalgymo, alkoholio vartojimo pasekmės, pankreatitai dažniausiai išryškėja praėjus porai savaičių po švenčių. Taigi tokius pacientus dar pamatysime po Naujųjų. Apskritai šiomis dienomis šeimos gydytojai ir kiti kolegos taip pat susiduria su nemažu pacientų srautu, nes daug kas grįžta iš rajonų, skuba kreiptis dėl įvairių negalavimų.
Šiaip padauginusių alkoholio buvo tik pavieniai pacientai, nes daugiausiai jų atvyksta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pas mus dažniausiai atvyksta tie, kurie bijo dėl širdies problemų, bet dažniausiai jiems nieko nerandame, viskas būna dėl alkoholio ir išleidžiame namo. Kalbant apie ūmius atvejus, insultus, infarktus patyrusių žmones, nematėme, kad būtų išskirtiniai skaičiai“, – kalbėjo jis.
Gydytojas pridūrė, kad tokie ilgieji savaitgaliai būna sudėtingi ne tik dėl to, kad nedirbant poliklinikoms daugiau žmonių ieško pagalbos, bet ir stacionaro paruošimo stengiantis užtikrinti, kad būtų vietų paguldyti pacientams.
„Persivalgymo, alkoholio vartojimo pasekmės, pankreatitai dažniausiai išryškėja praėjus porai savaičių po švenčių. Taigi tokius pacientus dar pamatysime po Naujųjų“, – sakė G. Montrimas.
„Kai nedirba poliklinikos, žmonės ieško pagalbos įvairiausiais klausimais. Susirgus prireikia nedarbingumo, būna, baigiasi ir vaistai, nepasiskaičiuoja iš anksto, tad reikia pratęsti. Paūmėja tokios lėtinės ligos kaip aukštas kraujo spaudimas ir reikia koreguoti gydymą arba pratęsti vaistus. Taip pat stebimas ir peršalimo ligų pakilimas, kai reikalingas ne guldymas į ligoninę, o simptominis gydymas“, – komentavo G. Montrimas.
Jis teigė, kad bendras srautas per šias 5 dienas buvo nemažas, tačiau, žiūrint į kiekvieną dieną, jis nebuvo stipriai didesnis nei įprastai: „Iš viso buvo nemažai – 871 pacientas, tad vidutiniškai į dieną buvo apie 150, bet kai kuriomis dienomis jų buvo daugiau, kitomis – mažiau.“
Traumos – dėl plikledžio ir alkoholio
Respublikinėje Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas nurodė, kad darbo šventinėmis dienomis nestigo, tačiau labiau pacientų srautu pasižymėjo tik viena diena.
„Net penkias dienas trukęs šventinis savaitgalis skyriuje buvo gana intensyvus, bet nepasižymėjo išskirtiniais atvejais, o pacientų skaičius dienos vidurkį ženkliai viršijo tik antrąją Kalėdų dieną – per parą medikų pagalbos dėl įvairių priežasčių kreipėsi 341 pacientas, kai įprastas paros vidurkis 280–300 pacientų.
Greičiausiai padidėjimą lėmė tai, kad dalis Vilniaus gyventojų jau sugrįžo į miestą ir kreipėsi dėl per pirmąsias šventines dienas patirtų negalavimų“, – komentavo gydytojas.
Jis pasakojo, kad šventinėmis dienomis pacientai kreipėsi dėl gan įprastų priežasčių. „Buvo nemažai traumas patyrusių žmonių – tai buitinės traumos, paslydusieji antrosios Kalėdų dienos rytą, kai trumpam buvo susidaręs plikledis, keli pacientai iš eismo įvykių.
Žinoma, buvo pacientų su pilvo skausmais ir pykinimu dėl persivalgymo, apsinuodijusių alkoholiu. Su alkoholio vartojimu kasnakt pasitaikė apie dešimt galvos ir kaklo traumas patyrusių žmonių“, – kalbėjo P. Uksas.
Jis atkreipė dėmesį, kad intensyvus buvo ne tik šventinis savaitgalis – šiandien daliai gydytojų tenka didžiausias krūvis: „Šiandien darbas skyriuje taip pat intensyvus, didžiausias krūvis šiuo metu tenka gydytojams ortopedams traumatologams, chirurgams ir vidaus ligų gydytojams.“
Dalį srauto sudarė ir karščiuojantys pacientai – buvo apie pusšimtis tokių pacientų, kurie kreipėsi dėl karščiavimo, jiems buvo diagnozuotas gripas ar kiti virusiniai susirgimai.
Aktyviai plinta gripas
Ilgąjį šventinį savaitgalį didesni pacientų srautai nei įprasto savaitgalio metu fiksuoti ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios ambulatorinės pagalbos suaugusiųjų ir vaikų kabinetuose.
Suaugusiųjų skubiosios ambulatorinės pagalbos kabinete intensyvios buvo gruodžio 24 ir 28 dienos, kai per parą pagalba suteikta daugiau nei 60 pacientų. Mažiausias pacientų srautas fiksuotas gruodžio 26 dieną.
„Žinoma, buvo pacientų su pilvo skausmais ir pykinimu dėl persivalgymo, apsinuodijusių alkoholiu. Su alkoholio vartojimu kasnakt pasitaikė apie dešimt galvos ir kaklo traumas patyrusių žmonių“, – kalbėjo P. Uksas.
Kaip informavo ligoninė, didžiąją dalį suaugusių pacientų – apie 90 proc. – sudarė asmenys, besikreipę dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų: slogos, gerklės skausmo, kosulio, aukštos temperatūros (iki 39 °C), kurios nepavyko sumažinti namuose vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
„Šventiniu laikotarpiu ryškiai jautėsi aktyviai plintantis gripas. Skubiosios ambulatorinės pagalbos kabinete pacientams buvo atliekami greitieji gripo ir COVID-19 testai – per šias dienas jų atlikta apie 100, iš kurių net 80 buvo teigiami. Daugiausia nustatyta gripo A atvejų, COVID-19 – vienas atvejis“, – nurodė įstaiga.
Gera žinia – komplikacijų nebuvo daug
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos skyriaus vedėjo Vakario Varygino teigimu, šventinis laikotarpis aiškiai išryškino sezoninių infekcijų piką:
„Ilgąjį šventinį savaitgalį fiksavome išaugusį besikreipiančių pacientų skaičių. Didžioji dalis jų atvyko dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų – aukštos temperatūros, kosulio, gerklės skausmo, kai savarankiškai namuose suvaldyti simptomų nepavyko. Matome, kad gripas vis dar aktyviai cirkuliuoja, tačiau gera žinia – rimtų komplikacijų šventiniu laikotarpiu beveik nenustatėme.“
Pasak jo, tai patvirtina ir diagnostinių tyrimų rezultatai – daugumai pacientų, kuriems kartu su testais buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenografija, rimtesnių komplikacijų nenustatyta.
„Šventiniu laikotarpiu nebuvo diagnozuota nei sunkių bronchitų, nei plaučių uždegimų. Vaikų skubiosios ambulatorinės pagalbos kabinete šventiniu laikotarpiu taip pat fiksuotas didesnis pacientų srautas – per šventinį savaitgalį čia apsilankė 217 vaikų.
Praėjusią savaitę registruoti 117 gripo atvejų. Dažniausiai vaikai kreipėsi dėl gripo ir kitų virusinių infekcijų, taip pat dėl virškinamojo trakto negalavimų, pasireiškusių viduriavimu ir pykinimu“, – komentavo įstaiga.
Audringesnio šventimo pasekmių dar laukia
Jei per Kalėdas neteko susidurti su daugiau alkoholio padauginusiais ar net juo apsinuodijusiais pacientais, V. Traškaitė-Juškevičienė neslėpė, kad dažniau su tokiais pacientais tenka susidurti per Naujųjų metų sutikimą.
„Būtent su šventiniu laikotarpiu dažniausiai pasitaiko traumos, susijusios su alkoholio vartojimu. Nors Kalėdos, Kūčios daugiau vis tik yra šeimos, ramesnės šventės, tokių pacientų pasitaikė ir per šias šventines dienas. Pavartoję alkoholio žmonės tampa mažiau atsargūs, audringesni, jautriaureaguoja į aplinką.
Tačiau didesnio tokių pacientų antplūdžio tikimės per Naujųjų metų sutikimą, sausio 1-ąją, kada žmonės labiau atsipalaiduoja, pavartoja daugiau alkoholio. Tad ruošiamės, kad, kaip ir kiekvienais metais, tokių pacientų gali būti daugiau“, – kalbėjo gydytoja.
Ji priminė, kad dar vienas traumų šaltinis sutinkant Naujuosius metus yra fejerverkai. „Ne tik alkoholio poveikis, bet dar ir įvairios pirotechnikos priemonės, kaip sakome, yra tikras „sprogstamasis mišinys“, kurio kiekvienais metais laukiame su nerimu. Tad norisi paraginti, kad žmonės švęstų atsakingai“, – patarė V. Traškaitė-Juškevičienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
