Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams teigė, kad dėl vizų išdavimo ribojimo kalbėta ir jos kvietimu Kaune organizuotame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime. Jame dalyvauja Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovai.
„Matyčiau prasmę Europos Sąjungai nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams, kadangi tai yra iš esmės mūsų principinio požiūrio klausimas. Tačiau neradus tokio bendro sutarimo artimiausiu laiku, žinoma, reikėtų svarstyti regioninius sprendimus ir individualius sprendimus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Yra diskusija, praktiškai visuose parlamentuose tai yra diskutuojamas klausimas“, – kalbėjo ji, su Estijos, Latvijos ir Suomijos kolegomis lankydamasi Jonavos rajone, Rukloje.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Lietuva dar kovą priėmė sprendimą nebeišduoti vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, ji sako, kad prioritetu laikytų bendrą europinį sprendimą.
Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė sakė, kad Latvijos parlamentas dar diskutuoja šiuo klausimu, o dauguma parlamentarų sutinka nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams, ir skirti jas tik humanitariniais pagrindais, kaip tai daro Lietuva.
Ji teigė, jog vis dar tiki galimybe ES pasiekti konsensusą, primindama, kad Bendrija, pradžioje nesutarusi ir dėl laipsniškų kitų sankcijų Rusijai įvedimo, galiausiai taip pat rado kompromisą.
„Reikia visos ES kartu su mumis. Bet jei negalime pasiekti sutarimo ES, esame pasiruošę priimti savo pačių sprendimus. Pamatysime. Pradžioje gali atrodyti, jog nėra galimybės pasiekti konsensuso (...). Aš neabejoju, kad Lietuva, Estija, ir kai kurios kitos šalys turi aiškią viziją, kaip reaguoti į šią situaciją“, – kalbėjo Latvijos parlamento vadovė.
Estijos Rygikogo pirmininkas Jūris Ratas taip pat vylėsi, kad jau kitą savaitę susitikime Prahoje kompromiso pasieks ES užsienio reikalų ministrai.
„Jei tai neįmanoma, aišku, Estija būtų už regioninį sutarimą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos (...). Vyriausybė turi imtis šių diskusijų. Aišku, aš palaikau (regioninį sprendimą – BNS), bet, pirmiausia, būtų kur kas daugiau įtakos, jei mums pavyktų rasti kompromisinį sprendimą ES lygmeniu“, – kalbėjo jis.
Suomijos Eduskuntos pirmininkas Matis Vanhanenas tvirtino, kad jo šalies Vyriausybė taip pat diskutuoja apie galimybę vizas rusams išduoti tik humanitariniais pagrindais, tačiau pabrėžė, jog ES negali likti susiskaldžiusi.
„Jei mes susiskaldysime turėdami skirtingą politiką, tai mus smarkiai susilpnins. Taigi, mūsų tikslas yra rasti ES lygio sprendimą. Jei ne, aš nespekuliuosiu, koks bus kitas“, – sakė M. Vanhanenas.
Jis pabrėžė, kad diskusijos dėl to parlamente turėtų vykti rugsėjį, tačiau sprendimai priklausys nuo Suomijos Vyriausybės pozicijos.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Talinas žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių jau išduotas Estijos Šengeno vizas.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį pranešė, kad ES nepavykus sutarti vizų klausimu, Baltijos valstybės, Lenkija ir, galbūt, Suomija imtųsi „galimybės ieškoti regioninio sprendimo“.
