Specialistai pataria: kaip užkirsti kelią vaiko pagrobimui

Lietuvą žaibu apskriejo žinia, kuomet trečiadienį iš poliklinikos buvo pagrobtas lietuvės Renatos Katinaitės-Lodh sūnus – tai, kaip teigiama, padarė vaiko tėvas, indas Kaushikas Lodh. TV3.lt aiškinasi, ką daryti, kai vienas iš vaiko tėvų įtaria, kad kitas atžalą kėsinasi pagrobti ir kas yra kalčiausias šioje istorijoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė nurodė, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams.

„Nepaisant to, ar vaikas gimęs susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, ar tėvai santuoką nutraukę, ar gyvena skyrium, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tad tėvai savo valdžia, globos teisėmis, kuri apima ir teisę rūpintis vaiku, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, naudojasi bendrai ir vienodai. (…)Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nebent teismo sprendimu būtų numatyta kitaip“, – pažymi A. Jakavonienė.

jakavonienėInfographic

REKLAMA

Laikinas ir nuolatinis išvykimas

Pašnekovė nurodo, kad, jeigu vaikas išvežamas laikinai ir trumpam, vieno iš vaiko tėvų, nevykstančių kartu, sutikimas išvykti nėra būtinas. Kito tėvo sutikimas būtinas tada, kada vaikas, nesulaukęs 16 metų, išvyksta iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę ar grįžta iš užsienio valstybės, kurioje nuolat gyveno, į Lietuvą. Tai, sako A. Jakavonienė, yra Hagos konvencijos nuostatos.

„Tikslaus apibrėžimo, kas yra laikinas ir nuolatinis išvykimas nėra – kiekvienu atveju atkreipiamas dėmesys į faktines aplinkybes, įvertinant išvykimo tikslą ir išvykimo trukmę. LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad gyventojas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, jei jis išvyksta iš LR ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui.

Jei vaikas vyksta į turistinę kelionę ar pas giminaičius, gydytis, tačiau neketina toje šalyje įsikurti, išvykimas yra laikinas. Jei vaikas išregistruojamas iš mokyklos su tikslu įsikurti svetur nors ir vieneriems metams, išvykimas negali būti laikinas“, – kalba A. Jakavonienė.

Kai įtariamas pagrobimas

Tarnybos direktorė nurodo, kad, jeigu vienas iš tėvų įtaria, kad kitas gali išvežti vaiką į užsienio valstybę ir negrįžti į vaiko nuolatinės valstybės gyvenamąją vietą, galima pasinaudoti Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintu laikinuoju apsaugos priemonių institutu, kuris ir yra skirtas tokiems atvejams, kuomet būtina imtis skubių vaiko teisių apsaugos priemonių.

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – prevencija, kuria siekiama užtikrinti tam tikrų teisinių vertybių apsaugą ir bylos nagrinėjimą iš esmės. Mama ar tėtis, manantis, kad vaikas gali būti išvežtas be jos žinios į užsienio valstybę, turi teisę kreiptis į kompetentingą teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir turi teisę prašyti, kad teismas taikytų draudimą be teismo leidimo išvežti vaiką į užsienio šalį, taip pat gali prašyti nustatyti laikiną vaiko gyvenamą vietą, laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

REKLAMA

Nutarties dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo. Toks prašymas gali būti teikiamas net neinicijavus teisme civilinės bylos, iki ieškinio teismui pateikimo dienos“, – sako A. Jakavonienė. Tad ji pažymi, kad, kai vienas vaiko tėvų pagrįstai mano, kad vaikas gali būti išvežtas į užsienio valstybę, žinodamas, kad kitas iš vaiko tėvų turi ryšių su užsienio valstybe, yra kitos valstybės pilietis, yra grasinęs vaiką išvežti, turėtų pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tarnybos direktorė neturėjo duomenų apie tai, ar pagrobtojo vaiko mama kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Hagos konvencija

Jeigu jau atsitiko taip, kad vienas iš tėvų išsivežė vaiką be kito tėvo sutikimo, A. Jakovienės teigimu, tolesnė proceso eiga priklauso nuo to, ar valstybė, į kurią buvo galimai neteisėtai išvežtas vaikas, yra prisijungusi prie Hagos konvencijos ir ar Lietuva yra pritarusi tos valstybės prisijungimui.

„Hagos konvencijos nuostatos tikslai yra užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami ir garantuoti, kad vienos valstybės teisės aktai, kuriais numatyti vaiko globos teisė ir teisė matytis su vaiku, būtų gerbiamos ir kitose valstybėse. Hagos konvencija skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ir laikymas užsienio valstybėse“, – teigė ji.

A. Jakavonienė nurodė, kad tokiu atveju tarnyba bendradarbiautų kaip centrinė institucija dėl galimai neteisėto vaikų išvežimo atvejų ir taip pat spręstų klausimus, susijusius su bendravimo teise.

„Tais atvejais, kai vaikas išvežamas į valstybę, kuri nėra prisijungusi prie Hagos konvencijos, tenka pripažinti, kad bendradarbiavimas apsunkintas. Tokiais atvejais dažniausiai bendradarbiaujama su Lietuvos Respublikos atstovybėmis užsienio valstybėse, ambasadomis, konsultuojasi su jų darbuotojais ir kompetentingomis įstaigomis, galinčios pagelbėti konkrečiu atveju“, – nurodė Tarnybos direktorė.

REKLAMA

Ji patvirtino, kad nei Jungtiniai Arabų Emyratai, kur, kaip manoma, yra vaiką pagrobęs indas, nei Indija, kur jis gali vykti, nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad visada galima tėvų susitarimo galimybė ir labai svarbu dar prieš įvykstant vaiko išsivežimui, tačiau tą įtariant imtis anksčiau minėtų atitinkamų veiksmų, taip pat kreiptis į Tarnybą, vaiko teisių apsaugos skyrius savivaldybėse.

Per vėlai priimtas sprendimas

Parlamentarė, Žmogaus teisių komiteto pirmininkė ir Vaiko gerovės parlamentinės grupės narė Zita Žvikienė sakė įdėmiai aiškinasi situaciją dėl vaiko pagrobimo. Jos teigimu, pabėgusio vyro sulaikyti galėjo nepavykti dėl per ilgai užsitęsiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų, o ir pati mama galėjo neatlikti visų reikiamų prevencinių veiksmų.

„Kalbant apskritai dėl šeimos santykių ir vaikų, iš tiesų manau, kad vienam iš tėvų sunku numatyti kito tėvo ar mamos veiksmus, bet vertinant šitą situaciją, gal mama neatliko tam tikrų veiksmų – ar buvo kreiptasi į teismą dėl tam tikrų apribojimų, vaiko apsaugos, ar buvo nustatyta vaiko gyvenama vieta? Mama galėjo tai padaryti, jeigu žinojo, jautė, kad vaikas gali būti pagrobtas“, – kalba Z. Žvikienė.

Parlamentarė pabrėžia, kad tokį atvejį vertinti labai sudėtinga pirmiausia dėl to, kad dar nėra aiškios visos įvykio aplinkybės. Visgi ji pabrėžia, kad tokiai situacijai susidaryti padėjo ir teisinės spragos:

„Tiek policijos įstatymas, tiek baudžiamieji, tiek vaiko teisių apsaugos įstatymas saugo vaiko interesą. Jei vaikui gresia bet koks pavojus, iš tiesų imamasi priemonių, bet vėlgi tokie atvejai būna tarp tėvų, o tiek tėvas, tiek motina turi vienodas teises į vaiko auklėjimą ir apsaugą. Tad policija, gavusi tokią žinią, kad vaikui gresia pavojus, turėjo nedelsiant pranešti vaiko teisių tarnyboms. Gal per ilgas baudžiamasis procesas, per ilgai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – to pasekmė ir yra šiandiena ištikusi“, – kalba Seimo narė.

REKLAMA

Z. Žvikienė pabrėžia, kad Lietuvoje per ilgai trunka tam tikri teisminiai procesai, pavyzdžiui, kai kreipiamasi į teismą dėl arešto, trūksta operatyvumo, kuris ypač svarbus, kai kalba eina apie vaikus

„Jeigu yra žinių, kad vaikui gresia bet koks pavojus, nevertinant nei tėvų teisių, nei kitų aplinkybių, turi įsijungti viso žinybos, su vieninteliu tikslu, kad priimti teisės aktų sprendimus, kad apsaugoti vaiką. Reikalas tame, kad šiuo atveju, nebuvo suspėta priimti sprendimo dėl arešto, jis tiesiog buvo šiek tiek pavėluotas“, – sako Z. Žvikienė.

Tad parlamentarė sako, kad reikia ieškoti supaprastintų procesų, kai kalba eina apie vaiką. Ji pažymi, kad norint gauti teisėjo sankcijai įvykdyti areštą , reikia praeiti nemažai procedūrų, taip sprendimo priėmimas užsitęsia. Tai, anot jos, ir reikėtų keisti.

Parlamentarė sakė šio klausimo taip nepaliksianti, bendrausianti su atitinkamomis institucijomis, bandys susisiekti ir su Lietuvos ambasadoriumi Indijoje.

Toks gyvenimas

Socialdemokratas, Vaiko gerovės parlamentinės grupės narys Algirdas Sysas nurodė nieko negalintis kaltinti dėl įvykusios situacijos ir reikėtų palaukti tyrimo baigties. Pasak jo, tai yra gyvenimas ir tokių įvykių neišvengsi:


Rašyti komentarą...
M
Mama
2016-02-29 19:25:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Niera ko su svetimsaliais prasidet ir niekas nevoks vaiku jokiu......
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų