I.Degutienė supranta, kad dabartinės kadencijos Seime jau nepavyks suorganizuoti darbingos ir atsakingos pavasario sesijos. Nes Seimas apimtas rinkimų pavasario. Interpeliuosis, skaldysis, pešis, demaskuosis. Tad kas belieka? Tik užvožti smėliadėžę. Keliais mėnesiais anksčiau. Natūrali ilgametės medikės pozicija. –„Respublikos“ savaitės žmogus – Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pasiūliusi liepą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus ir taip pabaigti šalies valdymo krizę, į kurią valstybę įstūmė valdančiosios koalicijos partnerių rietenos. RESPUBLIKA
„Snoro“ nacionalizavimo, FNTT, o galiausiai – visos Vyriausybės bei apskritai valdžios skandalas atvedė valdžią į aklavietę: valdantieji svarsto galimybę dirbti be užsispyrusių liberalcentristų. Tiesa, dar patogesnis scenarijus būtų priešlaikiniai Seimo rinkimai. Mat tuomet Vyriausybė galėtų mielai atiduoti būsimai valdžiai visus įstrigusius ir kitaip nemalonius darbus. Nors priešlaikiniai Seimo rinkimai – tik vienas iš galimų valdžią ištikusios krizės suvaldymo scenarijų, jis, pasirodo, nebūtų jau toks nepatogus valdantiesiems, mat nauja išrinkta valdžia rastų daug „siurprizų“. VAKARO ŽINIOS
„Valdžia atitrūkusi nuo žmonių, tvarko savo reikalus. Valstybę savinasi (arba nusavina) politikai, partijos. Valstybė naudojama tam, kad praturtėtų, keliautų, gautų gerus atlyginimus. Ir kuo toliau, tuo labiau šie trys komponentai išderinami. Atotrūkis tarp valdžios ir žmogaus, tarp valdžios ir kultūros... Valdžioje beveik nėra humanitarų. Nereikalingi tokie kaip aš, kurie svaičioja, kalba, mąsto... Kultūrinis mąstymas nebesuprantamas. Demokratija išsiplėtoja kultūrinėje terpėje. Kai tarp sluoksnių nėra komunikacinio ryšio, sunku susikalbėti“ – Šiaulių universiteto tradiciniuose „Tekstų skaitymuose“ dalyvavęs Lietuvos nacionalinės premijos laureatas poetas Marcelijus Martinaitis sako, kad į kultūrą perkeliami piniginiai, prekybiniai, verslo santykiai. Politinis morčius ir kultūra paraštėse. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Tie, apie kuriuos nerašoma vadovėliuose, nors jie savo krauju rašė istoriją, yra tikrieji jos kūrėjai“, – sakė žurnalistas Mindaugas Milinis, miesto visuomenei vakar pristatęs savo antrąją knygą „Afganistano kariai“. „Rašydamas pirmąją knygą kalbinau paprastus vaikinus, kurie tada pasakojo savo asmeninę patirtį. Ir tik dabar, suaugę ir subrendę, pradėjo gauti daugiau informacijos apie karo priežastis, kaip jis vyko, kodėl šaudė“, – sakė žurnalistas, rašydamas antrąją knygą labiau susitelkęs į karo priežastis, rėmęsis ne tik lietuvių, bet ir rusų karininkų prisiminimais. Knygoje, remiantis kadaise visiškai slaptais, o šiandien jau išslaptintais SSRS vadovų dokumentais, pateikiama detali istorinė medžiaga apie žiaurią ir intriguojančią Afganistano karo pradžią. „Tie prisiminimai, kuriuos kai kurie karo dalyviai norėjo nutylėti – ne jų nuosavybė, tai visos bendruomenės patirties ir istorijos dalis. Tai svarbu, nes šiandien, praėjus dvidešimčiai metų nuo sovietų armijos išvedimo iš Afganistano, pačiame tos svetimos ir nesvetingos šalies viduryje budi lietuvių kariai“, – sakė M. Milinis.VAKARŲ EKSPRESAS
Skandalai dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo Seimo narius persekioja net ir baigiantis kadencijai. Pasirodo, kai kurie tautos atstovai už mokesčių mokėtojų pinigus įsigudrino pirkti dovanų kuponus. Neįprasti Seimo narių pirkiniai užkliuvo Etikos ir procedūrų komisijai. Bet vos pradėjusi aiškintis, kam buvo panaudoti už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigyti dovanų kuponai, ji staiga nurimo. „Pinigai jau sugrąžinti, problemos nėra“, – džiaugėsi tyliai skandalą užglaistyti mėginęs etikos sargų vedlys Algimantas Salamakinas. Už skaidrų parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą atsakingos komisijos vadovas nesutiko atskleisti dovanų kuponus pirkusių kolegų pavardžių. Negana to, galimus Seimo narių prasižengimus švaistant mokesčių mokėtojų pinigus nutarta svarstyti už uždarų durų. Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pateiktais duomenimis, prašymą išskaičiuoti iš atlyginimo 150 litų Seimo Finansų departamentui jau pateikė socialdemokratas Albinas Mitrulevičius. Analizuojant pastarąsias Seimo narių išlaidų parlamentinei veiklai ataskaitas aptikta ir daugiau įtartinų pirkinių. LIETUVOS RYTAS
„Mano gyvenimas – Dievo rankose. Kai sergu tokiomis ligomis, niekas nuo manęs nebepriklauso. Viską padariau, kas buvo gydytojų liepta. Esu jau tokio amžiaus, kai mano kelias liko trumpas. Džiaugiuosi, kad dabar mano situacija stabili – pati vaikštau, apsitarnauju. Tuo ir guodžiuosi“, – taip kalbėjo pianistė Gražina Ručytė–Landsbergienė (82 m.), kuriai vos daugiau nei prieš pusmetį medikai nustatė kraujo vėžį. „Po pirmosios širdies operacijos praėjo septyniolika metų. Prieš trylika metų man buvo atlikta antroji širdies operacija. Po to vienu metu – 2009–ųjų gruodį su prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma įsistatėme širdies stimuliatorius“, – praeityje patirtus išbandymus vardijo G.Ručytė–Landsbergienė. Bet po to ji jau buvo patikėjusi, kad likimas pasiuntė pakankamai smūgių ir daugiau jų nebesiųs. Tačiau praėjusią vasarą europarlamentaro žmonai lyg perkūnas iš giedro dangaus kirto dar vienas smūgis – gydytojai nustatė onkologinę ligą. „ Turiu dėkoti Dievui, kad šitiek metų gyvenu su visomis savo sveikatos problemomis. Žmogus juk vis vien neišvengs to, kas jam lemta.“,– sakė Gražina Ručytė–Landsbergienė. – Plačiau apie tai Gyvenimo būde. LIETUVOS RYTAS
Pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė po truputį atgauna kalbos dovaną, jos sveikatos būklė pastebimai gerėja. Profesorės dukra Rasa Vaitkienė vakar „Respublikai“ pasakojo, kad ir artimieji, ir gydytojai pastebi, jog insultą patyrusios garsiosios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pacientės pavojai gyvybei jau praeityje. „Mama jau gali išreikšti savo nuomonę, tačiau tai dar nėra visiškai atsikūrusi kalba. Dabar jau galiu pasidžiaugti, kad iš tiesų jau judame neblogai į priekį. Viskas bus gerai. Ji stiprus gyvenimo žmogus“,– sakė profesorės dukra Rasa Vaitkienė. RESPUBLIKA
Išgyvenusi sunkią ligą ir negandas, žinoma aktorė Vaiva Mainelytė – vėl lyg ant sparnų. O sparnus žmogui suteikia ne tik meilė, bet ir darbas. Kurį laiką V.Mainelytė vengdavo lankytis ten, kur daug žmonių, nevaikščiodavo nė į spektaklius. Moteriai reikėjo atsigauti ir sustiprėti. Ir štai aplankė džiaugsmas – aktorė sukūrė naują vaidmenį teatre. „Aš džiaugiuosi tuo, kas vyksta dabar, ir labai šauniai stengiuosi nugyventi, išnaudoti kiekvieną dieną, kiekvieną valandą. Prieš kelias dienas draugė iš Palangos paskambino ir pasakė, kad jau parskrido žąsys ir gervės. Pulkais. Taip gera širdžiai pasidarė,kad jau pavasaris.Jo taip laukiau“,– kalbėjo V.Mainelytė. KAUNO DIENA
Gavėnia – atgailos, susikaupimo ir rekolekcijų metas, kurio išties šiuolaikinių tempų, šiuolaikinių taisyklių ir šiuolaikinio požiūrio išvargintoms mūsų sieloms turbūt reikia labiausiai. Idant per žemiškųjų savo viršininkų užduotis, buitinius, profesinius, finansinius, pilietinius rūpesčius nepamirštume svarbiausios užduoties – nuvesti savo sielą ten, kur šviesu. Apie gavėnios prasmę „Respublikos“ pokalbis su kunigu, pranciškonų vienuoliu Juliumi Sasnausku.„ Beviltiškoje, tragiškoje situacijoje, kai neturiu į ką atsiremti, iš kurios nuoširdžiai nematau išeities, imu kliautis tais judesiais, kuriuos tokiose situacijose kartojo žmonės prieš šimtą, tūkstantį, du tūkstančius metų, žodžiais, kuriuos jie tarė. Nieko kito negaliu sugalvoti, be to, tikiu, kad tie žodžiai, judesiai turi savy tam tikrą užtaisą, stiprinantį, palaikantį, o drauge primenantį, kad ne mes pirmi, kurie tai išgyvena“,– sakė J.Sasnauskas išskirtiniame interviu. RESPUBLIKA
Kitas savaitgalis bus viena valanda trumpesnis – Lietuvoje įvedamas vasaros laikas, kuris bus atšauktas tik spalio pabaigoje. Šis veiksmas gali sukelti dar vieną diskusijų bangą, ar verta kasmet du kartus keisti laiką.Pernai Lietuvoje įvedus vasaros laiką visuomenėje vėl kilo diskusijų dėl laikrodžių sukinėjimo tikslingumo. Į jas įsikišo netgi Seimas. Lietuva tapo vienintelė, kurioje dėl sezoninio laiko priimti net aukščiausių valstybinių institucijų teisės aktai. KAUNO DIENA
Būkime supratingi: gamta daro viską, kad išgyventų, išliktų visi žiemą (tiesa, nors ir nelabai sunkią) kentę augalai ir gyvūnai. Gamta viską daro lyg geros ir rūpestingos motinos rankomis – jausdama, paglostydama ir pabardama. Jos vaikų tarpe nebūna ištižėlių, lepūnėlių, ji pati atrenka tuos, kurie gali gyventi ir duoti gyvybę kitiems. Negi ji dabar apgautų juos ir pasiūlytų niekam dar nereikalingą šilumą, o po to, jau pakilusius, atgijusius, imtų retinti šalčiu ir sugrįžusia žiema? – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. VAKARO ŽINIOS
Apgailėtinas ir moraliai neteisingas – taip vakar vykusį konkursą į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pareigas apibūdino premjeras Andrius Kubilius. Konkursą laimėjo vienintelis jame dalyvavęs šios tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Jucevičius. Konkurse į FNTT direktoriaus pareigas K.Jucevičius dalyvavo nebe pirmą kartą. Jis tarp kandidatų buvo ir 2010 metais, kai konkursą laimėjo Vitalijus Gailius, o jis buvo antras. Prieš konkursą K.Jucevičius buvo išėjęs atostogų, į darbą turėtų grįžti ateinantį pirmadienį. RESPUBLIKA
Lietuvoje – vėl piketų metas. Tačiau valdžios akis jie patraukia labai retai. Užtat pagalbą Lietuvos protestuotojams siūlo pasaulyje išgarsėjusios Ukrainos nuogalės „Femen“ – išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms“ maištininkės sako nekantriai laukiančios, kol bus pakviestos ir į Vilnių. „Negaliu pasakyti, kad Europos šalyse mus sutinka su džiaugsmu, bet čia mus bent jau supranta. Posovietinėse šalyse esame sutinkamos su, sakyčiau, nervingu juokeliu, kuris būdingas nebrandžiai visuomenei“,– sakė judėjimo vadovė Ana Hutson. Protestai gali būti ir gražūs. VAKARO ŽINIOS
Kupiškio gyventoja Aldona Krasauskienė kasdien važiuoja į Panevėžio ligoninę ir rymo prie komos ištikto sūnaus. Ligonio artimieji tikina, jog jis galėjo būti sumuštas policijoje, ir stebisi, kad tyrimas pradėtas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kupiškio gyventojas 51 metų Algimantas Gražys į ligoninės reanimacijos skyrių dėl skilusios galvos kaukolės ir kraujo išsiliejimo į smegenis pateko tiesiai iš Kupiškio policijos komisariato. Kas čia įvyko vasario 29-osios pavakare, A.Gražys pats papasakoti negali. Dėl patirtos traumos jis iškentė dvi galvos operacijas ir paniro į gilią komą. Laikinai Kupiškio policijos vadovo pareigas einančio Lino Dovydėno teigimu, girtas vyras komisariate griuvo atbulas ir smarkiai susitrenkė galvą. Bet A.Gražio artimieji įtaria, kad vyriškis nukentėjo nuo tą dieną budėjusių policijos patrulių. A.Gražio seserys Loreta Šulmienė ir Jolanta Augustauskienė pasiryžusios išsiaiškinti, ar policijos komisariate prieš jų brolį nebuvo naudojamas smurtas. Po traumos policijoje – gili koma ir nežinia. LIETUVOS RYTAS
„Širdį užliejo malonus jausmas“, – ištarė 24 metų prieniškis Arvydas Balčius, nuo žūties išgelbėjęs pievą deginantį kaimyną ir du jo šeimos narius. Prienų rajono Pieštuvėnų kaime gyvenantis 58 metų Juozas Lukoševičius ketvirtadienį padegė žolės plotą, kuriame šiemet ketino užsiauginti bulvių. Vyras tingėjo pats nušienauti žolę ir paruošti žemę bulvėms sodinti – manė, kad šiuos darbus už jį atliks ugnis. Neatsargus vyro elgesys brangiai kainavo jam ir jo artimiesiems. Stiprus vėjas sujaukė šeimininko planus. J.Lukoševičius norėjo sudeginti tik tris arus pievų, o ugnis išplito net 100 kartų didesniame jam priklausančios žemės plote – 3 hektaruose. LIETUVOS RYTAS
