„Mūsų tragedija prasidėjo po nepriklausomybės, kai į valdžią atėjo netikri žmonės. Negali sakyti, kad visi. Bet didžioji dauguma atėjo pelno ir naudos siekti. Pažiūrėkite, ką visa privatizacija atnešė. Ne tik sužlugdė ekonomiką. Atnešė pačią didžiausią blogybę – sužlugdė tautos tikėjimą ateitimi. Per 5 metus buvo įsitikinta, nereikėjo 20 metų. Krito bankai, žemė išgrobstyta, visos tautos turtas atsidūrė kažkokiose kriminalinėse rankose. Nuo to prasidėjo tautos pakrikimas. Tada reikėjo tvirtos rankos ir tvirtų įstatymų viską suvaldyti. Deja, mūsų įstatymai pritaikyti vagims“,– išskirtiniame interviu „Respublikai“ sakė Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas, profesorius Jonas Minkevičius. – „Laisvė pasidarė mums lyg ir bausmė. Laisvė be atsakomybės. Nejaučiame atsakomybės todėl, kad atsisakome Dievo. Mes bijome tik įstatymo, kad pasodins į kalėjimą. O kas tas įstatymas? Įstatymas yra surašytas tų pačių žmonių ir jį galima visuomet apeiti.“ RESPUBLIKA
Iškilmingos kalbos, pučiamųjų orkestrai ir šiemet lydės vasario 16-osios minėjimus. Tiesa, yra ir kitaip suprantančių valstybingumą. Žymus fotomenininkas Rimantas Dichavičius be jokios pompastikos bei politikų paramos per daugiau nei ketverius metus po kruopelę surankiojo ir knygoje įamžino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ženklus bei jų autorius, saugojusius bei atkūrusius valstybingumą ne per žodį, o per vaizdą. „ Mano 400 puslapių knygoje – dailininkai, kurie aprengė Lietuvos laisvę. Medžiagą rinkau puspenktų metų – padėjo tik žmona ir šuniukas. Dar keli studentai padėjo sisteminti medžiagą. Bet idėjos niekas neparėmė: iki spaustuvės durų niekas nė vieno cento nedavė, niekam to nereikėjo. Kai jau viskas buvo surinkta, tada šiek tiek dėmesio atsirado“,– sako Rimantas Dichavičius. Pučiamųjų orkestras atėjo ir nuėjo. Bet yra ir išliekančių dalykų. VAKARO ŽINIOS
„Tai yra ne vien pasididžiavimas, bet ir tarsi įsipareigojimas gyventi taip, kad pateisintum giminės, kurioje buvo ir Nepriklausomybės Akto signataras, vardą“, – sako daugeliui klaipėdiečių puikiai pažįstamas Vytautas Lygnugaris. „Limarko“ grupės prezidentas džiaugiasi, kad pagaliau pavyko įgyvendinti jo velionio brolio Antano pradėtą darbą – parvežti į Lietuvą jų senelio dėdės, 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio lagaminą su laiškais, dokumentais ir kitais svarbiais popieriais. „Šį lagaminą, kuriame sukaupti K. S. Šaulio vėlyvojo etapo– nuo II pasaulinio karo pradžios iki jo mirties – rankraščiai bei dokumentai, gruodį perdavėme saugoti Signatarų namams. Šių namų vedėja Meilutė Peikštenienė labai apsidžiaugė sulaukusi papildomos informacijos, juolab kad iki šiol Signatarų namuose saugoma medžiaga apie K.S.Šaulį buvo itin skurdi“, – sakė V. Lygnugaris. Meilutė Peikštenienė, Signatarų namų vedėja: „ Lagamine, kurį gavome prieš du mėnesius, parvežta ne tik originalių signataro nuotraukų, laiškų, bet ir svarbių dokumentų, pavyzdžiui, unikalus pergamentas, kuriame rašoma, kad K. S. Šauliui suteikiamas Popiežiaus rūmų prelato titulas. Be kitų vertingų raštų, dabar turime ir originalų prelato dienoraštį, rašytą 1944 metais, kuriame jis dvejoja, ar išvykti iš Lietuvos, ar ne.“ VAKARŲ EKSPRESAS
Vasario 16-ąją Kaune turėjo vykti dvejos eitynės, Leidimus savivaldybė davė, tačiau vakar po audringo posėdžio eitynėms „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ buvo nurodyta iš miesto centro keltis į Ąžuolyną.Kaip ir kiekvienais metais, tradicines Vasario 16-osios eitynes organizuos Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga (LTJS), tą pačią dieną savo eitynes nusprendė surengti ir Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA).Vengdama konfliktų miesto savivaldybė išdavė leidimus abejoms eitynėms – tomis pačiomis Kauno centro gatvėmis, tik skirtingu laiku. LTJS eitynės prasidės vasario 16 d. 13 val. ir tęsis iki 15 val. Po valandos turėjusios prasidėti TJO Kauno skyriaus rengiamos eitynės neįvyks. Išduotas leidimas skubiai panaikintas. Oficiali versija – per eitynes bus siekiama susidoroti su TJA nariais. Administracijos direktoriaus pavaduotojo V.Molio teigimu, esą buvo gauti „tam tikri slapti duomenys iš tam tikrų tarnybų“. Išsigando jaunimo eitynių. KAUNO DIENA
Vakar Naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutuota, kodėl Lietuvoje vis mažėjant gyventojų skaičiui, pastebima paradoksali situacija – valdininkų, atvirkščiai, daugėja. Diskusijoje dalyvavusi socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė mano, kad „Galimybė dirbti valstybės tarnautoju arba valdininku yra laikoma labai nebloga vieta“. J.Veselka svarsto, jog kitaip ir negali būti tokioje „parazitinės demokratijos sistemoje“, kuri yra sukuriama. Su juo sutinka ir rašytojas Vytautas Martinkus valstybę įsivaizduodamas kaip didelę ir inertišką mašiną, kuri ginasi. Pirmosios Vyriausybės nario Alberto Sinevičiaus teigimu, valstybę valdo ne ministrai ar Seimas, o būtent biurokratai, „o dauguma biurokratų dabar nežino, kaip ir ką dirbti, nes jie nėra specialistai ir nėra vado, kuris būtų už tai atsakingas“. – Visą diskusijos tekstą „Respublikoje“ skaitykite artimiausiu metu. RESPUBLIKA
Ryt – metai, kai anapusybėn išėjo vienas didžiausių visų laikų lietuvių poetų Justinas Marcinkevičius. Poetui mirus, Lietuvos visuomenė puolė knygynuose masiškai ieškoti jo knygų. Tuomet leidyklų susizgribta – knygynų lentynose veik nelikę jokių šio autoriaus kūrinių, o rinktinių, galinčių atspindėti šio poeto kūrybinę visumą – nė padujų. Per šiuos gedulo dėl poeto metus nemažai pasistengta – išėjo gal penkios J.Marcinkevičiaus poezijos knygos, dvi monografijos. Poeto kūrybos įamžinimo ir sklaidos darbai tebetęsiami iki šiol. O štai dabar kone tikslią gedulo metinių datą leidykla „Tyto alba“ skaitytojams dovanojo tikrai solidžią ir išsamią J.Marcinkevičiaus viso gyvenimo poezijos rinktinę „Papasakoti gyvenimą“, sudarytą prof. V.Daujotytės. „Pasakoti gyvenimą – tą gali tik eilėraštis. Visi kiti pasakoja apie“, – sako knygos sudarytoja... RESPUBLIKA
Išgyvename lūžio metą? Toks klausimas plazda Lietuvos teatrų afišose. Teatras yra visuomenės barometras. Šiandien scenose – spektakliai, kalbantys apie lietuvių tautinę tapatybę. Kodėl būtent dabar? Šiandien lietuviai pakrikę. Gal dėl to, kad nėra dvasinio lyderio, kuris vienytų tautą? Dabar apie Lietuvą ima kalbėti garsiausi mūsų teatro žmonės. Režisierius Jonas Vaitkus viliasi, kad mes dar išsivalysime. Prisikelsime. Oskaro Koršunovo nuomone, ne lyderio mums reikia – turime telktis į mąstančią bendruomenę. Daugelis išvažiavo ir išvažiuoja dėl blogo kultūrinio ir socialinio klimato, kuris tvyro Lietuvoje. Kai Jaunimo teatre rodomas J.Vaitkaus režisuotas spektaklis „Patriotai“, salė lūžta nuo žiūrovų. Kodėl? KAUNO DIENA
Vakar vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado leidimus dirbti su įslaptinta informacija, o nuo šiandien atleidžia iš pareigų. Tai ministras vakar pirma pranešė žurnalistams, sukvietęs vakare po darbo valandų (18.30 val.) į specialią spaudos konferenciją. Ministras sakė tokį sprendimą priėmęs, kai gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) siūlymą. Kas konkrečiai buvo sakoma saugumiečių rašte, ministras sakėsi atskleisti negalintis, nes tai – valstybės paslaptis. „Respublikos“ paklaustas, ar, teismui pripažinus, kad šie pareigūnai atleisti neteisėtai, R.Palaitis nežada atsistatydinti ir iš savo kišenės kompensuoti pareigūnų prarastą atlygį, politikas sakė nesvarstantis „kas būtų, jeigu būtų“ ir retoriškai klausė: „Kodėl aš turėčiau... aptarinėti savo ateitį?“ RESPUBLIKA
Vakar Šiaulių apygardos teisme buvusiam alaus daryklos „Gubernija“ generaliniam direktoriui Romualdui Dunauskui, kaltinamam finansinėmis machinacijomis, pasiūlyta bausmė. Kaltinimą palaikanti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Asta Mickevičiūtė vakar pasiūlė R. Dunauską pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bendrovei „Gubernija“ priklausančio didelės vertės turto iššvaistymo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kaltinamajam pasiūlyta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
