Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė panegirikos sau kupinai šių metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos ataskaitai, kuri visiškai neatspindi karčios Lietuvos piliečių kasdienybės. Šis 39 puslapių dokumentas buvo tobulinamas iki paskutinės minutės, nes kai kurių ministerijų atsiųsti skaičiai kirtosi tarpusavyje, net kelios žinybos tą patį pasiekimą ketino priskirti savo nuopelnams. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė gyrėsi, kad „Lietuvos ūkio augimas viršijo visas analitikų prognozes, Lietuva pagal ekonomikos augimą Europos Sąjungoje – antra, o vidaus vartojimas per I pusmetį išaugo 6,3 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu“, tačiau Vyriausybė nepraneša, kiek tokį vartojimą „pakėlė“ žaibiškai didėjančios maisto, degalų, komunalinių paslaugų, energetikos kainos, nes tikras žmonių vartojimas sumažėjo lygiai tiek pat, kiek jų prekių krepšeliai parduotuvėse.
Taip pat pasigirta, kad „nedarbo lygis Lietuvoje per pusmetį gerokai sumažėjo, registruotų bedarbių skaičius 2011 m. liepos 1 d., palyginti su sausio 1 d., sumažėjo 83,7 tūkst. asmenų“, bet nepranešta, koks šis rodiklis turėtų būti atsižvelgiant į didėjantį emigruojančių darbingo amžiaus žmonių skaičių. Taip pat slepiama, kiek darbingų žmonių iš bedarbių sąrašų per pusmetį dar išbraukta tik todėl, kad darbo biržos jiems pasiūlė neįmanomą darbą. Vyriausybė džiaugėsi, kad „valstybė šiemet skolinosi pigiau: 2010 metų I pusmetį valstybė vidaus rinkoje leisdama Vyriausybės vertybinius popierius turėjo mokėti vidutiniškai 3,79 proc. metines palūkanas, o šių metų pirmąjį pusmetį jos sumažėjo iki 2,69 proc.“, tačiau Vyriausybė slepia, kad šiemet užsienyje pasiskolino 3 mlrd. 94 mln. litų, grąžino tik apie 1 mlrd. 350 mln. litų, o bendra skola ateities kartoms jau pakilo iki 37 mlrd. litų, auga jos tvarkymo sąnaudos...
„Respublika“ pateikia ir kelis kitus epizodus, kaip šių metų veikla gyrėsi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. „Norint objektyviai įvertinti valstybės ekonomikos būklę, paprastai yra naudojami įvairūs išlyginamieji rodikliai, o šiuo atveju suprantu, kad pateikiama tik ministerijų nuveiktų darbų ataskaita. Tokius rodiklių įvertinimus apskritai gali rengti tik nepriklausomi ekspertai, kurie nepataikauja Vyriausybei. Kita vertus, aš tikrai matau siūlomus gerus ir reikalingus projektus, iniciatyvas, tačiau beveik visos jos įgyvendinamos itin vangiai arba, atsiprašau, liurbiškai“, – sakė akademikas Antanas Buračas. „Vyriausybė: visi gyvena puikiai“. RESPUBLIKA
Su Kristina Brazauskiene politinę ateitį siejantis Vytautas Šustauskas kelia sparnus į Vilnių, tačiau jau neegzistuojančiai jo partijai skirtos patalpos Kauno centre ne grįžta savivaldybei, o toliau lieka V. Šustausko žinioje. Ką veiks V. Šustauskas 145 kvadratinių metrų ploto apartamentuose Laisvės alėjoje? Jo partijos – Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) nebėra. Jis su K. Brazauskiene naujajai partijai ieško patalpų sostinėje. Ar kabinetai Laisvės alėjoje virs neseniai įsteigtos Lietuvos prezidento sąjungos kaunietiška rezidencija? Pats V. Šustauskas į klausimus neatsakė – „Kauno dienos“ žurnalistų vizitas jį labai supykdė.
V. Šustausko partijai 145 kv. metrų patalpos Laisvės alėjoje buvo suteiktos dar 2000-aisiais, jis čia gali šeimininkauti 20 metų, tačiau dar prieš politines sutuoktuves su socialdemokratams priklausiusia K. Brazauskiene, kurios virto Lietuvos prezidento sąjunga (LPS), V. Šustauskas paskelbė planus savo veiklą perkelti į Vilnių, ir sostinės savivaldybės paprašė skirti savo ir K. Brazauskienės partijai administracines patalpas. Bet jam buvo atsakyta ir paaiškinta, kad Lietuvos prezidento sąjunga neatitinka vilnietiškų kriterijų. Vis dėlto K. Brazauskienės teigimu, ji nenuleidžianti rankų, ir laukianti patalpų. „Vytautas ir Kristina taikosi į du lizdelius savo partijai“. KAUNO DIENA
Arūno Gelūno vadovaujama Kultūros ministerija iš bibliotekininkų, muziejininkų ir kitų kultūros darbuotojų atima patalpas, kuriose jie keldavo kvalifikaciją. Uždarymo motyvas – taupymas. Sprendimą likviduoti Lietuvos kultūros darbuotojų centrą Vyriausybė priėmė pačią pirmą dieną po daugiau nei mėnesį trukusių savo atostogų – praėjusios savaitės posėdyje. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas teisinosi, kad taip pasielgta reaguojant į Saulėlydžio komisijos ir Kultūros ministerijos veiklos išorės audito pasiūlymus centrą panaikinti, vietoj to darbuotojų tobulinimo paslaugas perkant iš privatininkų. „Likvidavus centrą, bus optimizuotas kultūros valdymo srities biudžetinių įstaigų skaičius, veiksmingiau panaudojamos biudžeto lėšos. Kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugą pirks Kultūros ministerija“, – tvirtino A. Gelūnas.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gražiai: esą naikinamas valdininkijos perteklius, bus sutaupyta mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau, deja, tuo netiki valstybės finansus valdančios institucijos. Patys kultūros darbuotojai įtaria, kad centras naikinamas tik dėl jo valdomo turto itin gerose vietose: pagrindinio pastato ir viešbučio sostinės Žvėryno rajone bei dviejų jo valdomų vilų Nidoje, kurios oficialiai vadinamos centro mokymo baze. Šis turtas pereis Kultūros ministerijos, kuri iki šiol neturėjo nuosavų poilsiaviečių, žinion. „Kultūros ministerija apiplėšė kultūrininkus“. RESPUBLIKA
Šiandien Šiaulių miesto taryba svarstys, ar pakeisti vienuolikos pagrindinių mokyklų statusą – Dainų, Gegužių, Gytarių, Jovaro, „Juventos“, Ragainės, „Rasos“, Rėkyvos, „Romuvos“, Salduvės, „Sandoros“ pagrindinės mokyklos tampa progimnazijomis. Dar kelioms mokykloms šio statuso teks palaukti, nes, anot Rimo Marcinkaus, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo, jos dar nėra „išsigryninusios“ – turi dešimtąsias klases. Devintųjų klasių jos nebekomplektuoja. Kai mokyklose nebeliks dešimtųjų klasių, jos taps progimnazijomis. Pasak Violetos Damskienės, švietimo skyriaus vedėjos, progimnazijos galės turėti 1–8 arba 5–8 klases. O devintokams ir dešimtokams teks rinktis gimnazijas. Vyriausybė vasarą priėmė nutarimą, kad visos savivaldybės turi sudaryti laikinąsias bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos komisijas. Tokią komisiją šiandien tvirtina ir Šiaulių miesto taryba. „Šiauliuose atsiras 11 progimnazijų“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šiais metais į mokyklas ateis 20 tūkst. mažiau mokinių nei pernykštį rugsėjį. Tačiau daugiausia nerimo kelia tai, kad keli tūkstančiai mokyklinio amžiaus vaikų yra tiesiog dingę. 2010–2011 mokslo metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 14 tūkst. mokyklos nelankančių moksleivių. Tokią grėsmingą informaciją šių metų birželį pateikė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos vadovė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija su tokia juodąja statistika nesutiko. Valdininkų apskaičiavimais, praėjusiais mokslo metais nė dienos mokykloje nebuvo daugiau kaip 6 tūkst. moksleivių. Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pripažino, kad 6 tūkst. mokyklos nelankančių vaikų – Lietuvai labai daug. Pareigūnės įsitikinimu, būtina keisti teisės aktus, kad situacija apie su tėvais į užsienį išvykusius arba migruojančius Lietuvoje vaikus būtų atspindėta realiai. V. V. Margečvičienė tikisi, kad rudenį Seime prie šių problemų bus sugrįžta. „Tūkstančiai mokinių – nežinia kur prapuolę“. LIETUVOS RYTAS
Apytikriai savaitę Kauno klinikų ir klinikoms priklausančios Onkologijos ligoninės pacientai negauna chemoterapijai naudojamo vaisto. Jau kurį laiką Lietuvos ligoninių nepasiekia vaistinio preparato „Fluorouracil–TEVA 50 mg/ml“ injekcinis tirpalas. Jo tiekimą planuojama atnaujinti tik 2012–aisiais. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje teigiama, jog vaistas, naudojamas chemoterapijos procedūroms, Lietuvos rinkai laikinai netiekiamas dėl gamybos sutrikimų. Didmenininkų sandėliuose neliko ir kito kompensuojamojo vaistinio preparato, skirto vėžiui gydyti – „Fluorouracil EBEWE 50 mg/ml“ injekcinio/infuzinio tirpalo, jo trūksta nuo rugpjūčio vidurio, tačiau naują siuntą planuojama gauti nuo rugsėjo 1–osios. Pasak Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovės Rasos Jančiauskienės, „mes per mėnesį Dienos stacionare priimame apie 800–900 pacientų, ir maždaug pusei jų procedūros negalėjome atlikti, nes pritrūkome vaistų“. „Baigėsi vaistai nuo vėžio“. KAUNO DIENA
Vilniuje, Rokantiškėse esančiuose kolektyviniuose soduose, ugniagesiai gelbėtojai per dvi dienas gesino net keturis gaisrus, kuriuos sukėlė greičiausia tas pats piktavalis. Sostinės ugniagesiai pirmadienį apie 17 val. gavo pranešimą, kad Viršupio Sodų 10-ojoje gatvėje dega nedidelis medinis sodo namelis. Deja, liepsnų numalšinti nespėta ir pastatas sudegė. Šeimininkas teigia patyręs apie 5 tūkst. litų nuostolį. Antradienį apie 10 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad dega jau gretutinėje Viršupio Sodų 6-ojoje gatvėje esantis dar vienas medinis sodo namelis – ir šis sudegė. Apie 11.30 val. ugniagesiams teko skubėti į kitą Viršupio Sodų 6-osios gatvės galą, bet išgelbėti medinio namelio vėl nepavyko. Tą pačią dieną apie 14 val. tame pačiame kolektyvinių sodų masyve, Rokantiškių Sodų 8-ojoje gatvėje, vėl užsiliepsnojo ir sudegė medinis namelis. Ugniagesių gelbėtojų teigimu, beveik nekyla abejonių, kad visi šie keturi nameliai buvo padegti vieno ir to paties piktavalio. Dėl visų įvykių Vilniaus policija pradėjo tyrimą. VAKARO ŽINIOS
Uostamiestyje nerimaujama dėl to, kad į čia vyksiantį Europos krepšinio čempionatą atvykti pasirengusios gausios Rusijos ir Gruzijos sirgalių pajėgos. Ir Klaipėdos medikai, ir policijos pareigūnai pripažįsta, kad labiausiai baiminamasi dėl galimų Gruzijos ir Rusijos rinktinių sirgalių konfliktų. Nerimaujama ne be pagrindo, nes šių šalių krepšininkų palaikymo desantas uostamiestyje bus gausiausias – vien gruzinų į Klaipėdą stebėti savo šalies rungtynių atvyks beveik 1 500. Aktyvumu gruzinams nenusileidžia ir rusai – šie taip pat pasirengę šturmuoti Klaipėdą. Uostamiesčio specialiosios tarnybos jau ne vieną mėnesį tarėsi, rengė pratybas, skirtas saugumui per Europos krepšinio čempionatą užtikrinti, o pastarosiomis dienomis saugumo klausimus teko spręsti iš naujo, nes paaiškėjo, kad Klaipėdoje kitą savaitę gali lankytis Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis. „Klaipėda laukia Gruzijos prezidento šou“. KAUNO DIENA
Šeši Vilniaus gyventojai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes Lietuvoje rasti teisybės, anot jų pačių, nebėra jokios vilties. Visi besikreipiantieji – giminaičiai, kuriems sostinės pakraštyje buvo grąžinta iš tėvų paveldėta žemė, tačiau vėliau ją valdžia per teismus atsiėmė. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Pranės Dubickienės paaiškinimu, „įvyko klaida“. 2011 m. balandžio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad vilnietė Nina Bykova ir jos bendraturčiai privalo žemę grąžinti valstybei, nes ji buvo atkurta po to, kai virto mišku. Šiuo metu žemė yra areštuota. Tuo tarpu N. Bykovos ir jos giminaičių nuomone, esą ne visai skaidriais metodais atimti atkurtą nuosavybę galėjo daryti įtaką verslo grupės, turinčios interesų tame Vilniaus rajone. „Valdžia atkurtą žemę vilniečiams vėl nusavino“. RESPUBLIKA
