Spalvinga Kasčiūno praeitis – bičiuliavosi su Murza ir priešinosi Europos Sąjungai

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kasčiūnas atskleidė, kas būtų tinkamiausias kandidatas į NSGK pirmininkus

Kasčiūnas siūlo pilietinio pasipriešinimo kursą visiems viešojo sektoriaus darbuotojams

NSGK svarstys Vyriausybės išvadą dėl Pociūnų ir Alytaus aerodromų

Savo politinę karjerą L. Kasčiūnas pradėjo nedidelėje kraštutinės dešinės „Nacionaldemokratų“ partijoje.

Nacionalistinės ideologijos partija buvo įkurta 1999 m., jos pirmininku tapo iš Lietuvos tautininkų sąjungos pasitraukęs Rimantas Smetona. L. Kasčiūnas šios liūdnai pagarsėjusios partijos veikloje dalyvavo beveik nuo pat pradžių – dar 1999 m. tapo Jaunųjų nacionaldemokratų pirmininku, o į partiją pats įstojo 2000 m. Jo paties teigimu, partijos nariu jus buvo du metus.   

Vos po kelių metų „nacionaldemokratų“ partija įgijo vis radikalesnį veidą – partijos pirmininku 2002 m. tapo Mindaugas Murza, ko gero plačiausiai pagarsėjęs Lietuvos neonacis, dar žinomas Gervaldo pravarde.

M. Murza anksčiau kelis kartus nesėkmingai bandė įregistruoti nacistines partijas – pavyzdžiui 1996 m. jis įkūrė nacionalsocialistinės vienybės sąjungą, tačiau šios partijos nepavyko įregistruoti, dėl ekstremistines ideologijas draudžiančių Lietuvos įstatymų.

Po šios nesėkmės, M. Murza bandė perimti kelias kitas partijas – pradėjo vadovauti merdėjančiai Gyvenimo logikos partijai, o galiausiai pavyko perimti Nacionaldemokratų partiją. Jis tapo partijos pirmininku, o Laurynas Kasčiūnas – M. Murzos pavaduotoju. Kartu su M. Murza, dabartinis NSGK pirmininkas dalyvavo judėjime, nukreiptame prieš Lietuvos narystę ES.

M. Murzos vadovavimu laikotarpiu, partija buvo pagarsėjusi išpuoliais prieš žydus. Pavyzdžiui, 2003 m. Kūčių vakarą, „nacionaldemokratai“ Šiauliuose užgauliojo žydus, uždegė menorą. Tiesa, nėra jokių duomenų, kad L. Kasčiūnas būtų dalyvavęs šioje akcijoje.

Anksčiau priešinosi Europos Sąjungai, teigė, jog dėl homoseksualų išmirs tautos

Kartu su M. Murza, dabartinis NSGK pirmininkas dalyvavo judėjime, nukreiptame prieš Lietuvos narystę ES. Tuo metu jis buvo studentas, žiniasklaidoje prisistatė kaip judėjimo iniciatyvinės grupės pirmininkas.

„Manęs netenkina tokia federacinė Europos Sąjunga, kur Lietuvos statusas bus prilygintas kokiai nors Vokietijos žemei. Ir dar manęs netenkina tai, kad bet kokia bendro pobūdžio techninė ES teisės dalis yra aukštesnė už labiausiai gerbiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos normą“, – 2003-iaisiais sakė L. Kasčiūnas LRT laidoje „Spaudos klubas“.

Kaip pranešė BNS, tuo metu L. Kasčiūnas ir kiti euroskeptikai baiminosi ir demografinių pokyčių – „tautinės valstybės nykimo“, imigrantų iš „trečiojo pasaulio“ šalių antplūdžio, nes neva iniciatyvinės grupės, „yra tiesioginis ryšis tarp nusikalstamumo ir imigracijos“.

Panašios mintys buvo išsakomos ir „nacionaldemokratų“ partijos programoje – skatinama priešintis „kosmopolitanizmui“, kartojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“.

Šiandien L. Kasčiūnas pasisako prieš tos pačios lyties asmenų partnerystes, tai užkliuvo ir finansų ministrei Aušrinei Armonaitei. O 2016 m. Seimo narys siūlė uždrausti „Baltic Pride“ eitynes. Šiandien NSGK pirmininkas A. Armonaitei teigia, jog nepaisant skirtingų pažiūrų, jam svarbus kiekvienas pilietis. 

 „Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Man kiekvienas pilietis, nesvarbu, myli mane, gerbia ar nekenčia, yra vienodai brangus. Ginsime ir Laisvės partiją, ir Laisvės partijos rinkėjus – tą pažadu ir tikiu, kad taip pat vadovautųsi ir Laisvės partija“, – žurnalistams Seime antradienį kalbėjo L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas taip pat pridūrė, jog kai kurių praeities sprendimų (pavyzdžiui, agitacijos prieš stojimą į Europos sąjungą) nekartotų.

Vis dėlto, anksčiau L. Kasčiūnas pasižymėjo gerokai radikalesniais pasisakymais. 

 „Išmirs tautos, visiškai sumažės populiacija“, – taip apie tos pačios lyties santuokas 2000 m. laidoje „Be tabu“ kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Aš manau, kad jie galėtų ramiai gyventi ir kuo mažiau reikštis“, – sakė jis.

Vėliau bandė atsiriboti nuo narystės radikalų partijoje

Palikęs liūdnai pagarsėjusią partiją, L. Kasčiūnas vis dėlto atsiribojo nuo veiklos šioje partijoje – 2011 m. portalui „Zebra“ jis teigė, jog „buvo daug jaunatviško entuziazmo“.

„Tai nereiškia, kad aš esu rasistas. Buvo toks gyvenimo momentas, buvo daug jaunatviško entuziazmo, kai ES integracijos procese bandžiau pateikti kritišką požiūrį“, –  portalui „Zebra“ tuo metu komentavo L. Kasčiūnas.

Tais metais komentuodamas savo sprendimą žiniasklaidai, L. Kasčiūnas bandė sumenkinti M. Murzos vaidmenį partijoje, nors M. Murza 5 metus laiko ėjo partijos pirmininko pareigas.

„Buvo, kas bandė įžvelgti integracijos procese ir neigiamų pusių, tačiau organizuotos jėgos ten nebuvo. Niekas nesakė, kad tu dirbi už kažką. Murzos asmenybės kulte aš nedirbau. Nebuvo nieko aiškiai artikuliuoto“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Po išstojimo iš partijos, L. Kasčiūnas laiką skyrė akademinei veiklai – Vilniaus universitete baigė bakalauro ir magistro studijas, 2006 m. tapo Vilniaus universiteto doktorantu, 2012 m. įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, taip pat dirbo savaitrasčio „Veidas“ užsienio naujienų redaktoriumi.

Praeitis kliudė ir anksčiau, tačiau viskas susitvarkė

Įdomu, tačiau „marga“ L. Kasčiūno praeitis siekti politinės karjeros trukdė ir anksčiau. 2009-2012 m. L. Kasčiūnas tapo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju užsienio politikos klausimais. Jau tada kilo klausimų, ar anksčiau neonacių partijai priklausęs asmuo, gali eiti tokias pareigas.

Tačiau, tuometinė I. Degutienės komanda nusprendė, jog pagrindo nepasitikėti L. Kasčiūnu nėra, nors ir buvo kreiptasi į specialiąsias tarnybas prašant patikrinti, ar L. Kasčiūnas galės dirbti su ypatingai slapta informacija.

„Seimo pirmininkė taip pat gavo specialiųjų tarnybų išvadas, kurios leidžia jam dirbti su ypatingai slapta informacija“, –  teigė tuometinis Seimo pirmininkės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Tai galbūt buvo susiję ir su tuo, jog I. Degutienė pati priklausė dešiniajam konservatorių partijos sparnui – vėliau ji kritikavo dabartinio partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio sprendimui palaikyti tos pačios lyties asmenų partnerystę, Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kitus „liberalios“ dienotvarkės klausimus.

„Seimo pirmininkė buvo informuota apie tą jo dalyvavimą spaudos konferencijoje, kurioje Kasčiūnas dalyvavo iškart po mokyklos. Per tą laiką jis baigė universitetą ir tapo politologu. Ponia Degutienė priimdama jį į darbą žinojo tvirtas jo vertybines pozicijas ir kad jis neturi nieko bendro su neonaciais“, –  sakė J. Ruzgys.  

Kiek vėliau, 2011 metais, L. Kasčiūnas tapo neseniai susijungusios konservatorių partijos nariu, 2015 metais jau buvo partijos prezidiume, 2016 metais – tėvynės sąjungos sąraše į Seimo rinkimus.

Flirtavo su prorusiškais politikais

Nors šiandien L. Kasčiūnas vienareikšmiškai pasisako prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainos atžvilgiu, anksčiau jis ryžtingai gynė Vengrijos premjerą, kuris pastaruoju metu pasižymėjo prorusiškais pasisakymais, bei trukdė Švedijos narystei NATO.

2012 m. L. Kasčiūnas, kartu su kolegomis konservatoriais, inicijuoja „Lietuvos-Vengrijos forumą“. L. Kasčiūnas taip pat pasidalino V. Orbano mintimi, kad tik krikščioniška Europa sugebės išlikti.

Proorbaniškos nuomonės L. Kasčiūnas laikėsi ir vėliau – 2014 m. jis teigė, jog V. Orbanas yra neteisingai puolamas „kairiųjų“. Tiesa, šiuo laikotarpiu nemažai konservatorių palaikė V. Orbaną.

„V. Orbanas, profesorius Vytautas Landsbergis yra pavyzdžiai tos lyderystės, kuri, mano įsitikinimu, Europoje kartais yra pamirštama“, –  2012 m. kalbėjo A. Kubilius.

Tai ne vienintelis flirtas su prorusiškais politikais – 2018 m. L. Kasčiūnas parašu patvirtino Vokietijos kraštutinės dešiniųjų partijos AfD (Alternative for Germany) narių vizitą į Lietuvą.

Ši partija, be savo radikalių pozicijų, taip pat žinoma dėl nenoro pasmerkti Rusiją dėl jos agresijos prieš Ukrainą – partija neturi vieningos pozicijos dėl paskelbto Rusijos karo prieš Ukrainą ir pasisakė prieš Rusijai pritaikytas sankcijas. Vėliau šios partijos atstovai prakalbo ir 2020 m. vasarą organizuoto „Didžiojo Šeimų gynimo“ maršo metu.

Tuo metu L. Kasčiūnas susilaukė kritikos iš kitų konservatorių, mat šis pakvietimas nebuvo suderintas su partijos vadovybe.

„Su mūsų partija siejamų politikų kvietimas į Lietuvą atvykti radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams yra visiškai prasilenkiantis su partijos vertybine pozicija ir politine linija“, – antradienį paskelbtame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pareiškime cituojamas jos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Vėliau L. Kasčiūnas teigė, jog tai buvo neapgalvotas žingsnis. „Tai ne iki galo apgalvotas žingsnis, vedinas mano vis dar politologinių motyvų. Ta partija jau kelerius metus kaip objektas tyrinėjama, tai šitoj vietoj truputėlį supainiojau politiką su politologija ir parašiau, visiškai asmeninį, labai formalų kvietimą atvykti į Lietuvą, ne į kokį renginį, ne pas kažką konkrečiai, bet į Lietuvą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Davė parodymus „MG Baltic“ byloje

2019 m., L. Kasčiūnas, liudijo prokurorams „MG Baltic“ byloje. „Jis teisme pripažino konservatorės Irenos Degutienės apie Vartojimo kredito pataisą klausęs tuomečio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu“, – rašė 15min.

2015 m. „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis Seime ieškojo paramos Vartojimo kredito įstatymo liberalizavimo pataisai, prašė to Manto Adomėno ir Eligijaus Masiulio, galiausiai pataisą pateikė Šarūnas Gustainis.

Naujienų portalas tv3.lt primena, jog vėliau buvo teisiami 4 Seimo nariai, įsivėlę į šią bylą. R. Kurlianskiui buvo skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Platino klaidinančią informaciją

Savo „Facebook“ paskyroje L. Kasčiūnas ne kartą piktinosi JAV kilusiu ir vėl į Lietuvą atkeliavusi judėjimu „Black Lives matter“, atkreipiančiu dėmesį į rasinę nelygybę ir policijos smurtą prieš juodaodžius JAV.

Viename iki šiol prieinamame įraše, L. Kasčiūnas piktinosi 2020 m. birželio 5 d. vykusiomis „Black lives matter“ eitynėmis. L. Kasčiūnas rašė, neva „Renginio metu buvo žeminami Lietuvos policijos pareigūnai, demonstruojami prieš juos nukreipti plakatai“, taip pat teigė, jog „Vyčio vėliava išvadinta „skarmalu“, rodomi nepadorūs, įžeidžiantys, agresyvūs ženklai, grasinama kitaminčiams fiziniu susidorojimu“.

L. Kasčiūnas taip pat teigė, esą renginio metu buvo sumuštas žmogus.

Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas „sumuštas“ žmogus – 2020 m. rugpjūtį riaušėse prie Seimo dalyvavęs nacionalistas, sąmokslo teorijų skleidėjas, Kęstutis Tamašauskas. Tuo metu vyras teigė, jog buvo sumuštas, tačiau į įvykio vietą atvykusi policija smurto atvejo nenustatė, o įvykį stebėję liudininkai teigė, jog vyras nukrito tyčia.