Elektrėnuose galima pamatyti „keistų namų“ – jie ypatingi tuo, kad yra paramstyti metalo statramsčiais. Dabar atsirado dar vienas toks namas. Kas tai – nauja architektūrinė mada ar rimtų problemų sprendimas?
Pensininkas skundėsi siaubinga vibracija
Į vietos laikraščio redakciją paskambinęs Sodų g. 11 namo gyventojas paprašė atvažiuoti ir pasižiūrėti, koks savivaliavimas vyksta jų name. Anot garbaus amžiaus vyriškio, nežinia kodėl gręžiamos jų namo sienos, dėl to kyla didžiulė vibracija (dėl kurios, pasak pensininko, labai pablogėjo jo ligotos žmonos sveikata). Tiesa, žmogus teigė girdėjęs, kad taip bandoma sutvirtinti skylančias sienas, bet kam to reikia, jei nematyti jokių skilimo žymių? Gal jos kaip tik atsiras po vibracijos?
Gyventojas suabejojo dirbančių žmonių kompetencija ir apskritai darbų reikalingumu: ar buvo atlikta sienų niveliacija, pamatų geodeziniai tyrimai, ar dirbantys statybininkai turi licencijas tokiems darbams? Jo žodžiais tariant, yra paliktas vienas akivaizdus statybininkų brokas – plyšys tarp 6 ir 7 aukštų, dėl kurio peršąla namo siena, tačiau šios matomo defekto kažkodėl nebandoma pataisyti. Senolis suabejojo, ar tai nėra paprasčiausias būdas „išplauti pinigus“, nes skyles gręžiojusių darbininkų įranga jam nepriminė profesionalios, savivaldybės architektas, pas kurį jis buvo nuėjęs, jam irgi nieko konkretaus nepaaiškino. Žmogus teigė, kad namo gyventojai nebuvo informuoti, jog bus atliekami tokie darbai.
Architektas nežino nieko
Nereikalingas vargas skambinti Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjui A. Butrimavičiui – kabinete esančio telefono ragelio jis nepakels. Tokią išvadą padariau po dvi dienas trukusių bandymų jam prisiskambinti paprastu telefonu, nors kiti darbuotojai teigė, kad vedėjas yra darbe. Pagaliau pavyko sužinoti architekto mobiliojo telefono numerį. Deja, jokios informacijos apie Sodų g. 11 namo remontą iš A. Butrimavičiaus gauti nepavyko: „Nežinau, kas ten daroma. Niekas dėl to nesikreipė, išskyrus žmogų, kuris skundėsi.“ Visgi architektas papasakojo, kad buvo nuvykęs prie namo su statybų inspektoriumi A. Ruščiausku: „Nieko pažeidžiamo nepamatėme, todėl spėliojome, ką jie ten darys. Jei tai, ką spėjame, reikės projekto. Gal kokį tinkliuką dės, gal tinkuos. Jei tinkuos, bus taikomos sankcijos, nes tam reikia projekto...“
Galiausiai paaiškinęs, kad „varžtui į sieną įsukti projekto nereikia“, savivaldybės architektas patarė klausti namo bendrijos pirmininko.
Vis dėlto smalsu – nejaugi savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjui iš tikrųjų buvo neįdomu, kas vyksta, jeigu pats namo bendrijos pirmininko nepakalbino? Ir ar tikrai jam nežinoma namo problema – smunkančios išorinės sienos?
Delsti negalima
Namo gyventojų bendrijos pirmininkas Petras Adžgauskas buvo nustebintas žinios, kad atsirado nepatenkintų vykstančiais namo gelbėjimo darbais. Kad namą reikia gelbėti, apsižiūrėta prieš keletą metų, kai šiaurės rytų pusės fasade atsirado plyšys ir ėmė smukti rytinės sienos dalis. Prieš penkerius metus komunalinio ūkio darbininkai virš pamato prie sienos pritvirtino stambius kampuočius, kad šie prilaikytų smunkantį mūrą, o atsivėrusius plyšius nutarta užglaistyti ir stebėti, ar jie nesiplės toliau. Deja, netrukus paaiškėjo, kad plyšys platėja, mūras smunka, nors pamatai tvirti ir stabilūs. Pasak P. Adžgausko, prieš porą metų atlikus tyrimus namo bendrija buvo suradusi vilniečių įmonę, kuri apsiėmė sustabdyti irimą, tačiau nieko doro nenuveikė, tik, jo žodžiais tariant, „prichaltūrino“. Paklaustas, ar buvo atliekami sienų niveliacijos darbai, ar atlikti geodeziniai pamatų tyrimai, namo bendrijos pirmininkas atsakė, kad tokie darbai nedaryti, tačiau buvo pakviestas statybų ekspertas V. Elenbergas, kuris nustatė, jog atitrūksta išorinės sienų dalies mūras, nors pamatai geri, laikančioji kapitalinės sienos dalis taip pat tvirta. Todėl buvo nuspręsta sutvirtinti visas namo sienas tokiu būdu, kuris dabar ir taikomas.
Namo bendrijos vadovo teigimu, sienų sutvirtinimas kainuos apie 20 tūkst. litų: reikia sugręžti į mūrą tūkstančius 26 cm ilgio sriegvaržčių, kurie į laikančiąją sieną bus įtvirtinti specialiais angliškais klijais. Kadangi reikia tvirtinti visą sieną iki pat viršaus, tokiems darbams bendrija pasisamdė Lietuvos elektrinės aukštalipius, kurie apsiėmė atlikti darbus, tiesa, prieš tai pateikę licencijas ir pasirašę sutartis, kad už darbų saugą atsako jie patys. (Nežinia, kaip jie tą saugą įsivaizduoja, nes dirba be šalmų,- red. past.)
„Kas nenorėjo žinoti, tas ir nežino“,- atsakė P. Adžgauskas į klausimą, ar gyventojai buvo informuoti apie būsimus darbus. Jo teigimu, pavasarį vyko bendrijos susirinkimas, bet ne visi gyventojai į jį atėjo, nors skelbimai buvo iškabinti.
Be abejo, namo bendrijos pirmininkas teisus, sakydamas, kad kai kurie gyventojai visiškai nesidomi bendrais reikalais, bet ar buvo išnaudoti visi informavimo būdai tokiu svarbiu klausimu? Kad ne visi gyventojai žino, kam į sienas sriegiami varžtai, tapo aišku pasikalbėjus su dviem vyriškiais – jie manė, jog namas bus šiltinamas, ir labai sunerimo, sužinoję darbų priežastis...
Buvusio statybininko nuomone, tai statybos broko pasekmė
Namo gyventojas pensininkas Jonas Džiugelis, jo žodžiais tariant, turėjęs reikalų su statybomis, paaiškino, kas nutiko 1972 m. pastatytam plytiniam devynaukščiui namui. Pasirodo, statybininkai pasirinko netinkamą plytų surišimo būdą: jie apdailinę (t. y. išorinę) sieną prie laikančiosios vidinės (kapitalinės), tarp kurių yra oro tarpas, surišo ne kas trys eilės, bet kas septynios, tai buvo nedovanotina klaida tokio aukščio pastatui. Štai tos surišimo plytos ir neatlaikė svorio, ėmė skilti, sienos pradėjo sėsti – jų išsigaubimas kai kur matosi plika akimi. Nieko nedarant apdailinė siena nuvirstų, tiesa, namas dėl to nesugriūtų. Bet kiek tada kainuotų namo remontas? Todėl ir buvo pasirinktas toks sienų sutvirtinimo būdas. Kadangi visos keturios sienos sumūrytos kartojant minėtą klaidą, nuspręsta sutvirtinti visą pastatą, nepaisant, kad kai kurios sienos iš išorės atrodo patikimai.
Gintaras Markevičius
