Sostinė be teismo sprendimo neiškels Salomėjos Nėries paminklo, bet svarstys, kur galėtų jį perkelti

„Mes tikrai iškėlimo darbų nepradėsime, kol teismo sprendimo galutinio neturėsime. (...) Mes įsivaizduojame, kad tos diskusijos jau galėtų prasidėti vasarą, nelaukiant teismo sprendimo, nes yra vienas niuansas, kad kai teismas nuspręs, kad mes turime nukelti paminklą, mes tą turėsime padaryti per mėnesį. Tai mes norime būti pasiruošę tuos sprendimus iki teismo sprendimo“, – BNS sakė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seimas atmetė siūlymą būsimus studentus atleisti nuo stojimo mokesčio

Seimo komitetas – už investicinės grąžos, pasitraukus iš pensijų kaupimo, neapmokestinimą

Iš aplinkos ministro patarėjų komandos pasitraukęs Masilevičius kreipėsi į Seimo narius: klausė, kodėl yra nekenčiamas

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Pasak K. Šeraitės-Gogelienės, pradėti svarstyti, kur galėtų atsirasti paminklas, reikia, nes „bus ilgas procesas sutarti“, planuojama diskutuoti su S. Nėries ir V. Vildžiūno artimaisiais, ieškoti „geriausių variantų, kur skulptūra galėtų atsirasti“, jei teismas įpareigotų savivaldybę tą padaryti pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą.

„Klausimas, ar apskritai artimieji norės su savivaldybe tartis, gali būti, aišku, kad ir nerodys labai didelio noro, tai tą irgi suprantame. Bet tikiu, kad gal kažkaip susėsime prie vieno stalo“, – sakė savivaldybės atstovė.

Kaip BNS informavo Regionų administracinis teismas, dar nėra paskirta pirmojo bylos nagrinėjimo posėdžio data.

Vadinamoji Desovietizacijos komisija savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo pernai rugpjūtį, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.

Taip komisija nutarė konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje.

Ji drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Sprendimą Regionų administraciniam teismui apskundė poetės anūkė Salomėja Bučaitė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Protestuojant prieš planuojamą paminklo iškėlimą gegužės paskutinę dieną prie jo surengti poezijos skaitymai.

Jeigu teismas nuspręstų, kad paminklo iškelti nereikia, anot K. Šeraitės-Gogelienės, būtų svarstomas variantas prie jo pateikti papildomos informacijos apie S. Nėries praeitį.

„Mes iš savivaldybės pusės nuo pat pradžių kalbėjome, kad toks sprendimas turbūt būtų pats priimtiniausias. Tai tikrai matytumėme ir papildomos lentelės atsiradimą, ir QR kodo galimybę, kur būtų pasakojama visa istorija“, – kalbėjo Istorinės atminties komisijos pirmininkė.

„Neišaukštinam S. Nėries ir tikrai suprantame jos istoriją, kokią ji didelę žalą padarė mūsų valstybei. Bet šis paminklas, jis gali ir papasakoti tą kitą istorijos pusę, tai, kas ji buvo. Juo labiau, kad jeigu mes lyginsime ten kokį visiškai stalinistinį (Petro – BNS) Cvirkos paminklą pastatytą ant pjedestalo, tai jie yra visiškai nepalyginami kaip meno kūriniai“, – sakė ji.

Poetės anūkė su Meno kūrėjų asociacija teismams buvo apskundę ir prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso S. Nėries paminklo istorijoje, bet teismai skundus atmetė nenustatę teisės aktų pažeidimo.

Kaip rašė BNS, pernai rugpjūtį sostinės politikai nutarė S. Nėries gatvei suteikti Vėtrungės vardą, gegužę S. Nėries gimnazijai nusprendė suteikti Vyčio pavadinimą.