Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, Seimas ketvirtadienį skubiai priėmė, o Prezidentė penktadienį pasirašė visą pluoštą įstatymų, kad būtų galima greitai atskirti dalį „Snoro“ turto ir pertvarkyti probleminį banką taip, kad būtų atskirti vadinamieji „gerieji“ ir „blogieji“ aktyvai ir suformuoti „gerasis“ ir „blogasis“ bankai.
Bankų įstatymo pakeitimais reglamentuojamas banko išskaidymas, paskirtojo laikinojo banko administratoriaus funkcijos, banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo pagrindų ir vykdymo tvarka. Teisės aktų pataisos leis naujam valstybiniam bankui tęsti darbą, kad klientai greičiau galėtų naudotis paslaugomis bei disponuoti savo lėšomis.
Buvo pagalvota ir apie kasdienius visuomenės interesus – jau ketvirtadienį gyventojams bent iš dalies leista naudotis banko sąskaitose turimais pinigais. Tikėtina, kad artimiausiu metu bent iš dalies disponuoti savo pinigais galės ir įmonės.
Perfrazuojant finansų ministrės I.Šimonytės ketvirtadienį parlamentarams pasakytus žodžius, kad „kai namuose vyksta gaisras, ne laikas stumdyti baldus“, dabar jau galima būtų teigti, kad gaisras užgesintas. Penktadienį popiet Lietuvos bankas informavo, kad banko „Snoras“ nacionalizacija panikos šalies finansų sektoriuje nesukėlė.
Bet kai gaisras užgesintas, pats metas pagalvoti apie priežastis, kodėl kibirkštims buvo leista įsiplieksti, ir kaip dar buvo galima jį nuslopinti, kad patirtume kuo mažiau nuostolių. Juo labiau, kad vieno iš Lietuvoje veikusių komercinių bankų nacionalizavimas – pirmasis toks įvykis po nepriklausomybės atkūrimo – tikrai neeilinis dalykas šalyje.
Problema brendo ne vieną dieną, bet kito kelio nebuvo?
„Aš manau, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas priėmė teisingą sprendimą – tai buvo galbūt vienintelis likęs kelias šiomis aplinkybėmis. Tai nebuvo skubotas ir niekam nežinomas sprendimas, jis gimė ne staiga, o buvo subrandintas“, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.
„LB jau seniai įžvelgė tam tikrų banko problemų, nemokumo galimybių. Nuo sausio mėnesio ir emisijos nedidino jiems. O kai nuo antradienio iki trečiadienio pietų iš banko dingo 200 milijonų, be jokios abejonės buvo priežastis imtis skubių veiksmų, kad nors likusius pinigus apsaugoti“, – aiškino parlamentaras neeilinio sprendimo priežastis.
Tačiau paklaustas, ar anksčiau nebuvo galima rasti kitokių būdų, pavyzdžiui, pasiūlyti įsigyti problemų turintį banką kitam komerciniam bankui ir išgelbėti daugiau milijonų, jis aiškino:
„Tai procesas. Jeigu tu ( ne savininkas – red. past.) pradėsi siūlyti kažkokiam komerciniam bankui perpirkti – tai bus pažeidimas. Be to, iš pradžių nežinai, kaip ten iš tiesų yra. Todėl LB ir ėmėsi žingsnių išsiaiškinti realią padėtį ir vėliau sustabdė jo veiklą“.
Vienos iš ankstesnių mūsų šalies vyriausybių narys, panoręs likti neįvardintas, „Balsas.lt“ taip pat sakė neabejojantis, kad LB tokių veiksmų ėmėsi turėdamas svarias priežastis.
„Aš labai abejoju, kad LB būtų ėmęsis tokių veiksmų, jeigu nebūtų kritinės situacijos. Ir gerai, kad netempė laiko, nes ir patys matome, kad per porą dienų iš 250 mln. beveik nieko neliko. Laukimas būtų pats blogiausias dalykas. Mes žinome iš mūsų kaimynų pavyzdžių, kaip pinigai gali būti išplaunami, o savininkai atsiduria už kelių tūkstančių kilometrų ir pradeda naują verslą“, – „Balsas.lt“ sakė buvęs ministras, pabrėžęs, kad Lietuva gerai išmoko praeities pamokas.
„Iš tų įvykių, kurie buvo prieš 14-15 metų, kai buvo net kelių bankų griūtys – yra pasimokyta“, – sakė jis.
Skubiems valdžios priimtiems sprendimams pritaria ir Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros profesorė, socialinių mokslų (ekonomikos) daktarė Daiva Jurevičienė.
„Jeigu kas nors suabejotų arba dar dieną užtruktų tos abejonės, tai būtų turėję įtakos visiems kitiems Lietuvoje veikiantiems bankams – žmonės pradėtų ir iš kitų bankų atsiiminėti pinigus. O jeigu bankas visus pinigus laiko „seife“, tai jis neuždirba ir negali nieko „pažadėti“ indėlininkui. Bankas turi taip paskaičiuoti, kad jam užtektų grynųjų pinigų eilinėms operacijoms ir liktų nedidelis rezervas, o kiti pinigai turi „dirbti“. Negalima visų indėlių atiduoti per kelias dienas – to nė vienas bankas negalėtų padaryti“.
„Snoras“ – ne pirmas pasaulyje nacionalizuotas bankas
Visi „Balsas.lt“ pašnekovai patvirtino – „Snoras“ tikrai ne pirmas pasaulyje nacionalizuotas bankas. Tačiau šalies įvaizdžiui tai nepakenks – pastaruoju metu tokių žingsnių niekas netapatina su praktika, taikyta kiek mažiau negu prieš šimtą metų porevoliucinėje Rusijoje.
„Nacionalizacija – tai vienas iš būdų spręsti problemas. Dar prieš 10 metų tai būtų atrodę kaip socializmo apraiška, bet šiuo metu, kai ir britai neseniai nacionalizavo, tai nieko nestebina, nes kartais valstybė turi imtis aktyvių veiksmų ir ginti viešąjį interesą. Amerikiečiai dar Bušo laikais nacionalizavo kai kurias dideles akcines bendroves, tarp jų ir finansines institucijas, tai ir Bušas socialistas?“, – aiškino profesorius ekonomistas Povilas Gylys.
Anot buvusio politiko, bankas gali būti ir privatus, ir valstybinis, o kai kada įsikišti – logiškas valstybės žingsnis.
„Valstybė yra viešojo intereso gynėja, imasi spręsti problemą, perima į savo rankas kontrolę. Pataisiusi reikalus banke, jį vėl privatizuoja, nes vertybinius popierius galima parduoti, arba išlaiko savo rankose. Kol kas ideologiškai patrauklesnė yra pirmoji išeitis“, – dalijosi mintimis P. Gylys.
Dar svaresnius argumentus pateikia banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Investicinio banko „Lehman Brothers“ bankrotas yra garsiausias atvejis istorijoje, kai valstybė nusprendė negelbėti banko ir neperimti jo valdymo, o leisti jam bankrutuoti. Pasekmės buvo labai skaudžios, ilgalaikės ir nuvilnijo per visą pasaulį. Po šio įvykio dauguma valstybių, pavyzdžiui, Airija, rinkosi nacionalizacijos kelią, prisiimant skolos naštą bet apsaugant indėlininkus“, – sakė jis.
Lygindama dabartinę situaciją Lietuvoje su kitų šalių patirtimi, Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros profesorė D. Jurevičienė patvirtino, kad pavyzdžių, kai valstybė nacionalizuoja banką, yra buvę ne vienas.
„2007 metų rusėjo mėnesį Jungtinėje Karalystėje buvo nacionalizuotas „Northen Rock“ bankas. O per Skandinavijos bankų krizę praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio pabaigoje – 9 dešimtmečio pradžioje buvo pasinaudota įvairiomis schemomis. Į kai kuriuos bankus papildomai kapitalo įdėjo savininkai, į kitus lėšų įnešė ir savininkai, ir valstybė padidino kapitalą. Kai kurie bankai buvo gelbėjami kaip neseniai „Parex“ bankas Latvijoje, ir kaip dabar daroma su „Snoru“ – kai turtas dalijamas į „gerą“ ir „blogą“. Vienam bankui buvo suteikta valstybės garantija, bet ja taip ir nebuvo pasinaudota. Buvo ir bankrutavusių, bet buvo ir tokių, kuriuos valstybė nupirko ir sujungė su kitu banku, atskirdama neveiksnius aktyvus“, – aiškino ji ir priminė praėjusio dešimtmečio įvykius Lietuvoje.
„Lietuvos valstybinį komercinį banką valstybė 1998 m. prijungė prie tuometinio Taupomojo banko. Veiksmai panašūs – ir tuomet įsikišo valstybė, skirtumas tik tas, kad abu bankai buvo valstybiniai“.
D. Jurevičienė: „Snoras“ – dar viena „Sekundė“?
„LB stebėjo situaciją ir iš netiesioginių požymių jau seniai buvo galimas spręsti, kad šiame banke ne viskas buvo gerai, – sakė profesorius P. Gylys.
Anot ekonomisto, į klausimą, ar sureaguota ne per vėliai, geriausiai atsakys laikas. Bet jis neatmeta, kad imtis veiksmų buvo galima ir anksčiau.
„Tokios galimybės nereikėtų atmesti, nes apskritai LB, bent jau esant ankstesniam vadovui, užėmė pasyvią poziciją. O juk jis turi atstovauti nacionalinius viešuosius interesus. Manau, kad paaiškės per kurį laiką, ar iš tikrųjų ne per vėlai buvo sureaguota. Nesu tikras, bet gal kokia para anksčiau buvo galima imtis veiksmų ir dabar – kad nebūtų išplukdyti pinigai. Para yra daug bankui“, – kalbėjo P. Gylys.
Pasak Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros profesorės D. Jurevičienės, yra keli esminiai skirtumai tarp bankų, kuriuos bėdos ištiko prieš kelerius metus ir „Snoro“.
„Pavyzdžiui, tiek minėto Jungtinės Karalystės banko nemokumo, tiek ir Skandinavijos bankų krizės pagrindinė priežastis – per didelis būsto paskolų portfelis, neatsargus sistemos veikimas ir koncentracija į vieną investiciją – būsto kreditavimą. Tai taikytina ir „Parex“ bankui. O „Snoro“ atvejis – čia labiau panašus į „Sekundės“ atvejį, bent jau kaip teigiama rusų žiniasklaidoje pasirodžiusioje informacijoje, kalbama apie apgaulę. Konkrečiai – planuotą apgaulę“, – sakė mokslininkė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad skirtingai nuo „Parex“ banko, kurį panašiu būdu, kaip ketinama gelbėti „Snorą“, gelbėjo Latvijos valdžia, pastarasis priklausė tik privatiems asmenims.
„Nemažai „Parex“ banko akcijų turėjo valstybė. Ji buvo bendrasavininkė, tai ji ir perėmė akcijų likutį, taip išgelbėdama pasitikėjimą bankų sistema, ir tuo pačiu valstybės dalį. Bet su „Snoru“ jo lyginti lyg ir nekorektiška, nes „Snoras“ buvo visai privatus bankas“, – aiškino mokslininkė'.
A. Butkevičius: I. Degutienė ir A. Kubilius apie „Snoro“ problemas buvo informuoti dar liepą
„Daugelis bankų turi tam tikrų problemų. Kai kada jiems padeda motininiai bankai ir jokio sąmyšio nekyla“, – „Balsas.lt“ sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius.
„Aš manau, kad dėl „Snoro“ LB neišnaudojo galimybių. Mano žiniomis, buvo informuotas ir Ministras Pirmininkas A. Kubilius, ir Seimo Pirmininkė I.Degutienė maždaug liepos mėnesį. Buvo galima kontrolę griežtinti, bet tyliai. Ir akcininkams pasakyti „jeigu jūs nesprendžiate problemų, pakeičiame akcininkus, pastatome kitus žmones, ir jie toliau valdo banką paruošiant strategiją kaip išgelbėti šitą banką – toks variantas buvo įmanomas. O jeigu tie akcininkai, noriu pabrėžti – jeigu, darė finansinius pažeidimus, tam yra teisinės institucijos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Aš manau, būtų daug mažiau skausmingas atvejis būtų buvęs“, – sakė A. Butkevičius.
Paklausti, ar banko „Soras“ nacionalizacija ir su tuo susiję procesai turės apčiuopiamos įtakos Lietuvos ūkiui, visi „Balsas.lt“ pašnekovai atsakė vienodai – tikrai turės. Kokios – skaitykite rytoj.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Rusų spauda: „Snoro“ krachas – gerai apgalvota afera (schema, priešistorė) (foto)(video)
Seimas leido „Snorą“ perskirti į „gerą“ ir „blogą“ bankus
A. Butkevičius: I. Degutienė ir A. Kubilius apie „Snoro“ problemas buvo informuoti dar liepą (audio)
