Rankų sudėję nesėdi ir latviai – taip pat pagavo įtariamą šnipą, o vieną rusą paskelbė nepageidaujamu Latvijoje.
Mūsų krašto apsaugos ministras sako, kad ypatingo dėmesio iš šnipų sulaukia ir Lietuva, bet šalies saugumiečiai galbūt naudoja kitą taktiką ir apie sėkmingas operacijas daug nekalba.
Rusijos pilietis V. Morozovas yra žinomas mokslo bendruomenėje – būdamas Estijos Tartu universiteto profesoriumi, jis gilinosi į Rusijos ir Europos Sąjungos santykius. Jis sausio 3 dieną buvo sulaikytas Estijos saugumo.
„Šiandien galime pasakyti, kad tai buvo konspiracinė veikla ir tai tęsėsi ne vienerius metus“, – sakė sakė valstybės prokurorė Triinu Olev.
Informaciją rinko atsargiai ir profesionaliai
Estai praneša, kad V. Morozovas už informacijos rinkimą pagal Rusijos tarnybų užsakymą gaudavo pinigų. Kaip mokslininkas, jis turėjo priėjimą prie daugybės įvairių žmonių ir informacijos.
„Iš tikrųjų, jis elgėsi labai atsargiai ir profesionaliai. Jis buvo gerai apmokytas, bet, sakykime, kad mūsų pareigūnai buvo profesionalesni ir sugebėjo jį sučiupti su įkalčiais“, – teigė Estijos saugumo policijos vadovas Margo Palloson.
Estai kol kas neskelbia, kiek laiko V. Morozovas šnipinėjo. Nedetalizuojama ir kuriai Rusijos žvalgybos tarnybai informaciją jis teikė.
„Proceso metu mes tiksliai įvertinsime, kokia ta informacija buvo, kokią žalą ji padarė ir kokią grėsmę saugumui kėlė. Bet turime atsižvelgti į tai, kad iš viešųjų šaltinių surinkta informacija, jeigu ji renkama pagal Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus, kelia pavojų Estijai. Remiantis surinkta informacija planuojama tolesnė žvalgybinė veikla prieš Estiją“, – pridėjo M. Palloson.
Pats V. Morozovas yra Rusijos pilietis, dažnai keliaudavo ir į pačią Rusiją. Ten ir susitikdavo su Kremliaus žvalgybininkais. Nors viešumoje jis karą Ukrainoje ir smerkė, bet aiškino, kad būtina išlaikyti ryšį su rusais, nesudeginti tiltų.
„Jis buvo visiškai normalus, akademinis mūsų komandos darbuotojas. Dalyvaudavo diskusijose, prisidėdavo prie studijų projektų, nebuvo jokios tiesioginės priežasties jį įtarti“, – sakė Tartu universiteto politikos studijų instituto vadovė Kristiina Tonnisson.
Kolegų jis apibūdinamas, kaip studentų vertinamas dėstytojas. Vadinamas net kukliu, neuždavinėjančiu nereikalingų klausimų. Dabar mokslininkas suimtas 2 mėnesiams.
„Morozovas buvo atleistas sausio 11-ąją, kai universitetas gavo jo prašymą nutraukti darbo sutartį“, – teigė K. Tonnisson.
Nuo Kremliaus šnipų valosi ir latviai
Metų pradžioje buvo pranešta, kad prieš Kalėdas Latvijos saugumas sulaikė šnipinėjimu įtariamą Rusijos pilietį, jį domino ypatingos svarbos Latvijos infrastruktūra ir kariniai objektai. O prieš keletą dienų Latvija į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė ir Borisą Katkovą, kuris vadovauja kelis dešimtmečius veikiančiai Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo asociacijai. Tuo metu Lietuvoje sėkmingų operacijų jau kurį laiką negirdėti.
„Rusijos, Baltarusijos žvalgybos tarnybos dėmesį skiria Lietuvai ypatingą. Bet kiekviena kontržvalgybos tarnyba Baltijos šalių pasirenka savo veiklos modelius, kaip elgtis su ta informacija, kurią sužinome, kokias dar operacijas papildomas organizuoti“, – situaciją įvertino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
2022-aisiais prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuva išsiuntė dalį Rusijos ambasados darbuotojų iš šalies, sustabdė konsulato Klaipėdoje darbą. Bet pastaruoju metu VSD vadovas kalba, kad daugiau rūpesčių kelia Lukašenkos kagėbistų veikla Lietuvoje. Todėl svarstoma, kaip keisti baltarusių imigracijos į Lietuvą taisykles.
„Jeigu asmuo vyksta į Baltarusiją ir negali paaiškinti, kokiais tikslais jis tai daro ir kerta sieną nuolat, ir juo labiau, tai gali būti, kad tai gali būti susiję, su galimu sprendimų priėmimu dėl jo laikino leidimo gyventi pratęsimo, arba išdavimo net“, – svarstė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vyriausybė už bausmių griežtinimą valstybės išdavikams
Vyriausybė pritarė ir prezidento siūlymams griežtinti bausmes valstybės išdavikams, šnipams, kolaborantams, perversmų dalyviams ir antikonstitucinių organizacijų kūrėjams.
„Bausmės už šiuos nusikaltimus turi būti pakankamai griežtos. Tai nereiškia, kad išsisuka, ir manau bus laikas, kai sužinosime daugiau apie sėkmingas operacijas, bet atgrasomas poveikis vis tiek turi būti ryškus“, – sakė A. Anušauskas.
Paskutinis Lietuvoje dėl šnipinėjimo sulaikytas žmogus buvo Mantas Danielius. Jis sulaikytas 2022-ųjų spalį. Įtariama, kad jis infiltravosi į baltarusių bendruomenę ir rinko apie ją informaciją, kuria dalinosi su baltarusių saugumiečiais.
Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.
