Grėsmingai daugėjant smurto šeimose atvejų, pagaliau pradėtas kurti įstatymas, atrišiantis rankas dabar dažnai bejėgiams pareigūnams. Dar labiau už pareigūnus bejėgėms aukoms sužibo viltis, kad jos galės būti apgintos. Ar tikrai galės?
Muša be mėlynių
Kas yra fizinis ir psichinis smurtas, gerai žino mažeikiškė Jolanta (pavardė redakcijai žinoma). Moteris jau daugiau nei dešimtmetį yra oficialiai išsiskyrusi, bet iki šiol gyvena su buvusiu vyru po vienu stogu. “Vyras alkoholikas, niekur nedirba, nes nenori. Kasdien reikalauja maisto ir išgerti. Reikalauja pinigų. Jei neduodu - muša", - “Vakaro žinioms" guodėsi Jolanta.
Buvęs sutuoktinis, pasak mažeikiškės, ne kartą yra grasinęs su ja susidoroti. “Vos tik prisigeria, laido gerklę ir kumščius. Rėkia, kad užmuš. Bijau dėl savo ir sūnaus gyvybės", - prisipažino Jolanta.
Raminti įkaušusio vyro ji daug kartų kvietė policiją. Tačiau pareigūnai, pasak jos, nematydami mėlynių ar kitų akivaizdžių smurto pėdsakų ant moters kūno, apsisuka ir išvažiuoja. “Sako, kad nieko negali padaryti. Negali net išvežti vyro, nes šis, atvykus pareigūnams, užsidaro savo kambaryje. Policijai taip tik geriau. Konstatuoja, kad konfliktas baigtas, ir išeina. O aš toliau kenčiu", - pasakojo Jolanta.
Kenčia ir jos nepilnametis sūnus. 15-metį jaunuolį moteris bijo palikti vieną su tėvu. “Nes jis muša ir vaiką. Bet muša nepalikdamas jokių žymių. Jis tą puikiai išmano", - apie baisų smurtą, tapusį jos kasdienybe, pasakojo moteris.
Priverstinis iškeldinimas
Tokių kaip Jolanta - Lietuvoje dešimtys tūkstančių. Ir šiandieniai teisės aktai ne visada gali jiems padėti. Blogiausia, kad jais neįmanoma užtikrinti skubios nukentėjusiųjų apsaugos.
Ją galėtų užtikrinti šiuo metu rengiamas Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas. Juo smurtautojams numatomos tokios priemonės kaip priverstinis iškeldinimas iš aplinkos, kurioje jis smurtauja, draudimas artintis ir bendrauti su savo aukomis.
Patiriančių smurtą asmenų grėsmę sveikatai ir gyvybei turės nustatyti į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Jei grėsmė reali, jie turės nedelsdami išvesdinti smurtautoją ir kreiptis į teismą, kuris galės skirti poveikio priemonę - 14 dienų laikinai iškelti smurtautoją iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su nukentėjusiu asmeniu.
Kiekvienas už save
Įstatymą rengiančios darbo grupės vadovė, sveikatos apsaugos ir darbo ministro patarėja Jolanta Ramonienė “Vakaro žinioms" aiškino, kad iškeldintas smurtautojas turės pats pasirūpinti, kur gyvens dvi savaites. “Įstatymo tikslas - apsaugoti smurto aukas, padėti joms atsitiesti ir apsispręsti, ką jos ketina veikti toliau. Kur smurtautojas gyvens - jo paties rūpestis. Yra nakvynės namai, kaimo sodybos, draugai, giminaičiai. Valstybė neprivalo savo lėšomis rūpintis smurtautojais", - apie naujoves kalbėjo J.Ramonienė.
Neturės valstybė rūpintis ir tuo, ką toliau veiks pačios smurto aukos. Valstybė neturi, anot darbo grupės vadovės, kištis į aukų gyvenimus. “Jos turės dvi savaites - tai pakankamas laiko tarpas priimti sprendimą, kaip smurto auka gyvens toliau. Norės toliau gyventi su smurtautoju? Jos sprendimas. Norės kelti baudžiamąją bylą - sieksime, kad tokios bylos iškėlimas būtų vykdomas supaprastinta tvarka", - aiškino J.Ramonienė.
Per dvi savaites, kol smurtautojas bus priverstinai iškeldintas, jo nuskriaustiems žmonėms turi būti suteikta visokeriopa psichologinė, socialinė, teisinė pagalba. Tačiau kaip visa tai bus įgyvendinama - tiksliai nežinoma. Nes kol kas smurto šeimose aukos apsaugotos tik popieriuje.
