Nors Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė deklaruoja nesanti abejinga smurto aukoms, bet kai smurtą kenčiančioms moterims reikėjo konkrečios pagalbos, vicemerė parodė tikrąjį savo veidą: pasiūlė patalpas, kurioms suremontuoti visuomenininkai neturi pinigų.
Valdžia labiau rūpinasi ramiu policijos tūzų miegu, nei smurtą šeimose kenčiančių moterų prieglobsčiu. Antai Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė Moterų veiklos ir inovacijų centrui, kuris norėjo mieste įsteigti nakvynės namus smurto aukoms, pasiūlė apie 100 kvadratinių metrų ploto Savivaldybės butą. Ir iškėlė sąlygą, kad Moterų veiklos inovacijų centras susiremontuos patalpas. Kadangi riebaus pusšimčio tūkstančių litų remontams neatsirado, skriaudžiamos moterys liko be laikinos pastogės, o Savivaldybės butas tada perduotas Šiaulių vyriausiajam policijos komisariatui. Netrukus atsirado ir lėšų jo remontams – gi bute įsikurs ne kokia skriaudžiama moteris, o, kaip teigiama, pats apskrities policijos bosų bosas.
Smurto aukos – į gatvę
Nustojus veikti nevyriausybinei organizacijai „Hera", Moterų veiklos inovacijų centras tampa sutuoktinių, gyvenimo draugų ar kitų artimųjų engiamų moterų užuovėja, kur rengiami ne tik seminarai, bet galima tikėtis ir kitokios pagalbos. Per metus centrą aplankė daugiau kaip pusantro šimto Šiaulių miesto ir rajono gyventojų. Dėl fizinio ar psichologinio smurto atėjo arti šimto šiauliečių.
„Į centrą kreipėsi ne tik moterys, buvo ir du vyrai atėję", - prisimena S. Jasudienė. Šiuo metu smurto aukoms tebelaukiant įstatymo pataisų, kurios leistų smurtautoją iškeldinti tam tikram laikui iš namų, Moterų veiklos novacijų centras negali pasiūlyti patalpų, kuriose nuskriaustos moterys galėtų trumpam apsigyventi.
„Dabar moteris su vaikais išeina į gatvę, o smurtautojas lieka gyventi nuomojamame ar nuosavame bute„, - sako S. Jasudienė. Žinoma, dar viena išeitis yra – smurto aukai su vaikais ir be jų yra atviri Nakvynės namai. Smurto aukų įkurdinimą juose S. Jasudienė vertina nepalankiai. Jos žodžiais, Nakvynės namų „kontingentas“ smurtą kenčiantiems žmonėms ne tik nepadės pasijusti geriau, bet gal net ir pakenks. Šiauliuose kol kas nėra ir Moterų krizių centro, kokį turi ne tik daugelis šalies miestų, bet jau džiaugiasi net radviliškiečiai.
Realios pagalbos nesulaukė
„Vicemerė Matonienė buvo siūliusi mums Parko gatvėje esantį Savivaldybės butą. Bet negalėjome jo priimti – būtų reikėję atlikti ne tik kosmetinį remontą, bet ir baldų nusipirkti, kiekvieną mėnesį mokesčius mokėti„, - sako S. Jasudienė. Jai tokia vicemerės sąlyga pasirodė sunkiai įgyvendinama. „Paskaičiavome, kad remontas tuometinėmis kainomis būtų atsiėjęs apie 50-70 tūkstančių litų“, - prisimena S. Jasudienė.
S. Jasudienė sako ir dar kartą ėjusi pas D. Matonienę prašyti pagalbos skriaudžiamoms moterims, tačiau vicemerė jai pasirodė pyktelėjusi – esą kodėl Moterų veiklos inovacijų centras nesižavi tokia puikia jos idėja. Realiai įgyvendinamų pasiūlymų iš D. Matonienės visuomenininkė teigia vėliau taip ir nebesulaukusi.
Kiek kainuos remontai – neskaičiavo
Pati D. Matonienė patvirtino S. Jasudienės žodžius, kad svarstant klausimą apie smurto aukų apgyvendinimą ji buvo siūliusi moterims įsikurti Parko 4A adresu esančiame bute. „Nežinau, kodėl nepriėmė pasiūlymo. Nežinau, kodėl vėliau jie nebeatėjo", - nežiniukę vaidino D. Matonienė. Ji pripažino neskaičiavusi, kiek Moterų veiklos inovacijų centrui būtų kainavęs Savivaldybės buto remontas.
Iš kur Moterų veiklos inovacijų centrui reikėjo gauti pusšimtį tūkstančių litų remontams? „Jie gali gauti pinigų iš projektų teikiamų lėšų", - atsakymo ilgai neieško D. Matonienė. Pasak nevyriausybininkų, miesto Savivaldybė pastaraisiais metais visiškai apkarpė jų finansavimą, aiškinama, jog nėra pinigų. O Europos Sąjungos ir kiti fondai apskritai nenoriai skiria pinigų patalpų remontams, ypač – jeigu patalpos nėra paraišką pateikusios nevyriausybinės organizacijos nuosavybė.
„Nesu jokių raštiškų skundų gavusi iš jų", - galop randa pasiteisinimą D. Matonienė. Tarsi politikui žodinis kreipimasis būtų negaliojantis.
Nors Moterų veiklos inovacijų centras patalpų smurto aukoms apgyvendinti dar nesulaukė, Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus pateiktais duomenimis, praėjusiais metais Savivaldybė skyrė patalpas net 9 nevyriausybinėms organizacijoms.
Policininkai smurto aukų „reabilitacija" neužsiima
Kad smurtas šeimose tampa opi problema, pastebėjo ne tik S. Jasudienė, bet ir policijos pareigūnai. Smurtas šeimose buvo bene labiausiai diskutuotina tema praėjusią savaitę Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykusioje spaudos konferencijoje.
Šiaulių miesto policijos viršininkas Rimvydas Šlekys papasakojo, kad kolegos iš Panevėžio šalia šio rajono komisariato buvo įsteigę reabilitacijos skyrių smurtą šeimose kenčiančioms moterims. Visgi mūsų miesto policijos galva sekti tokiu pavyzdžiu nežadėjo. „Matyt, ne policijos reikalas užsiiminėti tokia reabilitacija", - vėliau nukirto R. Šlekys.
Kokį dėmesį policijos pareigūnai skiria smurto aukoms, iliustruoja ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės atsakymas. Jos prašėme statistikos apie tai, kiek moterų Šiauliuose patiria smurtą šeimose, bet konkretaus atsakymo taip ir nesulaukėme. „Tokios statistikos mes neturime", - atrašė G. Smagriūnienė.
Smurto aukoms siūlytą butą perėmė policija
Bute, kuriame galėjo gyventi smurto aukos (žinoma, tuo atveju, jei Moterų veiklos inovacijų centrui remontas ir baldai būtų nukritę iš dangaus, – aut. past.), artimiausiu metu, anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Aldivido Tručinsko, turėtų apsigyventi Šiaulių apskrities policijos vadovas Egidijus Lapinskas. Skriaudžiamoms moterims įkurdinti lėšų neatsirado, užtat policijos viršininkui pinigų nepagailėta – Policijos departamentas butui remontuoti skyrė net 65 tūkstančius litų. Aiškūs prioritetai.
„Šiaulių naujienose" jau rašyta, ką apie tarnybinių butų remontams eikvojamas lėšas mano Nepriklausomo pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai. Apie tai, kokių veiksmų jie žada imtis, – kituose dienraščio numeriuose.
