Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pandemija drastiškai įsibrovė į gyvenimą – keitė ne tik žmonių buitį, bet ir tarpusavio santykius. Prabėgus beveik dvejiems metams po pažinties su koronavirusu, skyrybų skaičius Lietuvoje vėl auga, rodo statistika. „Skyrybų centro“ vadovas atskleidė, kad dabar skiriasi tie, kam tikrai skauda likti santuokoje. O mada skirtis iš nuobodulio ar dėl jaunystėje neapgalvotos santuokos gerokai atsitraukė.

Pandemija drastiškai įsibrovė į gyvenimą – keitė ne tik žmonių buitį, bet ir tarpusavio santykius. Prabėgus beveik dvejiems metams po pažinties su koronavirusu, skyrybų skaičius Lietuvoje vėl auga, rodo statistika. „Skyrybų centro“ vadovas atskleidė, kad dabar skiriasi tie, kam tikrai skauda likti santuokoje. O mada skirtis iš nuobodulio ar dėl jaunystėje neapgalvotos santuokos gerokai atsitraukė.

REKLAMA

Nuryti karčią skyrybų piliulę – nelengva užduotis. Vis dėlto ši procedūra truks trumpiau ir atsieis mažiau, jei sutuoktiniai nutars skirtis su abipusiu sutikimu. Tačiau pasitaiko, kai santuoką reikia nutraukti itin skausmingai – vadinamuoju „karo“ keliu, dalijosi tv3.lt kalbintas pašnekovas.

Ištuokų kreivė vėl kyla

Pandemija reguliuoja net porų santykius – ištuokų kreivė pernai metais kilstelėjo aukštyn, tuo tarpu koronaviruso eros pradžioje skyrybų rodiklis smuko. „Registrų centro“ duomenimis, iš viso 2021 metais visoje Lietuvoje įregistruota 8 452 ištuokos, kai 2020 metais išsiskyrė 400 mažiau porų (8 047).

REKLAMA

„Kaip matyti iš pateiktų duomenų, praėjusiais metais ištuokų skaičius išaugo. Šį augimą iš dalies galėjo lemti ir tai, kad pats skyrybų procesas gali trukti kelis mėnesius ar net ilgiau nei metus. Taigi, 2021 metais galėjo būti užbaigti ir įregistruoti dar 2020 metais, kai prasidėjo pandemija, pradėti skyrybų procesai“, – tv3.lt komentavo „Registrų centro“ atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

„Skyrybų centro“ vadovas Saulius Vaikšnoras portalui tv3.lt pasakojo, kad apie 70 proc. besiskiriančių porų augina nepilnamečius vaikus. Likę 30 proc. ištuokų rodo nutrūkusius ilgamečius sutuoktinių santykius, kai vaikai paprastai jau užaugę ir net sukūrę savo šeimas.

Anksčiau, pasak S. Vaikšnoro, skirdavosi jaunos poros, kurių amžius siekė nuo 20 iki 35 metų. „Dabar tokių mažuma, o daugiausiai skirtis ateina žmonės, kuriems 40 metų ir plius“, – pastebi pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Skyrybų biure nebėra jaunų porų antplūdžio

Paklaustas, kokias skyrybų tendencijas pastebi, S. Vaikšnoras pažymėjo, kad ištuokų skaičiai pastaruoju metu kiek sumenko.

„Sumažėjo skyrybų tikrai. Žmonės taupo pinigus, per pandemiją ir bijo tokį žingsnį žengti. Statistika gal vienaip rodys, o mūsų darbas rodo kitaip. Sumažėjo plius minus gal 10 procentų“, – kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, per pandemiją daugiausiai skiriamasi dėl rimtų priežasčių, toli gražu ne dėl menkniekių.

„Vieni sako, kad žmonės sėdi namuose, susipyksta ir lekia skirtis – neva toks bumas gaunasi. Bet mes to nepastebime. <...> Kai pandemija prasidėjo, ateina skirtis tie, kuriems tikrai skauda. Smurtas, psichologinis teroras – dažnai dėl to kenčia moterys. Ateina vyrai, kurie pagauna, kad sutuoktinė neištikima“, – dalijosi jis.

S. Vaikšnoras užčiuopė dar vieną skyrybų tendenciją. Pasak jo, „Skyrybų centro“ duris žymiai rečiau varsto jauni sutuoktiniai. Dabar populiarėja ne santuokinis gyvenimas, o bendras ūkis su sugyventiniu, todėl ir oficialių skyrybų mažiau, įžvelgia pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

„Labai sumažėjo jaunimo, kuris anksčiau, prieš 6–7 metus labai aktyviai naudodavosi mūsų paslaugomis. Susipažįsta per feisbuką, visokias socialinio ryšio priemones, vienas kito gerai nepažįsta, padraugauja ir tuokiasi. Po to praeina 3–4 mėnesiai, net 1 metų nepraeina, ir eina skirtis. Dabar jaunimas pagavo užsienio madą iš Prancūzijos, Beneliukso šalių ir gyvena kartu nesusituokę. Jie net įsigyja gudriai turtą, kurį apiformina ne kaip bendrą jungtinę nuosavybę, o kiekvieno atskirą: perka kotedžą ir 50 proc. priklauso merginai, 50 proc. – vaikinui. Jiems vestuvių kaip ir nereikia. Ta karta „smetoninė“ išėjo į anapilį, dabar žmonės nebe taip susaistyti su religinėmis nuostatomis. <...> Jaunimui nebereikia jokių vestuvių, todėl neaktualu ir skyrybos“, – komentavo jis.

Keliai išsiskiria ir dėl tokios priežasties: „Atsibodome vienas kitam“

Pasak S. Vaikšnoro, iki pandemijos su skyrybų prašymais ateidavo poros, kurioms rimtų sukrėtimų santuokoje nekildavo. Paklausti, kokia skyrybų priežastis, jie nurodydavo: „Tiesiog atsibodome vienas kitam.“

REKLAMA
REKLAMA

„Tokia meninė-filosofinė situacija, o ne krizinė. <...> Be pykčio ateina, su šypsena. Sako: Atsibodome vienas kitam. Sakau, vaikai taigi yra. Atsako: Vaikai – šventas reikalas, ir po skyrybų bendraus. Na, bendraus,  tai bendraus. Mes nesame nei kunigas, nei ką, kad sakytume „nesiskirkite“. Kiti kartais užpyksta, sako: Atėjome pas jus ne kaip pas psichologus taikytis, o kad paruoštumėte dokumentus“, – pasakojo S. Vaikšnoras.

Nuo pandemijos pradžios tokių atvejų, kai skiriamasi iš nuobodulio, sumažėjo perpus, minėjo „Skyrybų centro“ vadovas. Pastaruoju metu žmonės linkę išsaugoti santuoką, o ne drastiškai ją nutraukti, nes nenori likti vieni bėdoje, sakė jis.

„Nežinomybė juos baugina. O kas bus, jei darbo neteksiu, jeigu pasekmės po kovido man bus? Kas mane slaugys? Visokių minčių niūrių kyla žmonėms ir ta vizija užgožia meninį-filosofinį polėkį, kad sutuoktinis atsibodo“, – kalbėjo S. Vaikšnoras.

Globoti vaikus po skyrybų – pirmenybė moteriai: vyrai su tuo sunkiai susitaiko

Į skyrybų biurą poros dažniausiai įžengia tvirtai, abipusiu sutikimu nusprendusios, kad nori skirtis. „Ateina abudu dėl visko susitarę: dėl turto, vaikų, kaip su jais bendraus, kaip auklės, kiek išlaikymui mokės alimentų. Viską susitarę, nes jiems taip pigiau ir žymiai greičiau“, – teigė S. Vaikšnoras.

REKLAMA
REKLAMA

O kai skirtis nori tik viena pusė, tada būna vadinamasis „karas“, kuris atsieina dešimteriopai brangiau ir ilgiau nei skyrybos taikiu keliu, minėjo jis.

„Karas vyksta, kai yra dideli turtai ir vaikai. Kai yra 2–3 vaikai, jeigu parodysi, kad vienas iš sutuoktinių „blogietis“ ir netinka, kad su juo liktų vaikučiai, teoriškai ir praktiškai galima prisiteisti didesnę turto dalį“, – teigė jis.

Ir pridūrė, kad galioja išlygos – į didesnę turto dalį pretenduoti antroji pusė gali pretenduoti tada, kai neturi pakankamai pinigų vaikų išlaikymui.

Visgi dažniausiai vaikų globa atitenka motinai, o vyrams nelieka nieko kita, kaip tik prašyti kuo palankesnės vaikų lankymo tvarkos, pastebi pašnekovas.

„Jeigu motina, moteris nebausta, ne „prostitutė, ne girtuoklė, ne narkomanė, tai šiais laikais vyrui prisiteisti mažametį vaiką iki 8–10 metukų praktiškai neįmanoma, nes pirmenybė vis vien teikiama motinai. Ką geriausia vyras gali padaryti – nusistatyti kuo didesnę bendravimo tvarką, kad kuo daugiau bendrautų su vaikučiu“, – pasakojo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Vyrai į tokį akibrokštą reaguoja itin jautriai. Per 20 metų darbo „Skyrybų centre“ pasitaikė skaudžių istorijų, kai nepakėlę skyrybų naštos vyrai linkdavo į savižudybę.

„Galiu tragiškai, su nuoskauda pasakyti, kad per tuos 20 metų, bendrai paėmus nusižudė daugiau kaip 10 sutuoktinių vyrų. Moteris nė viena to nepadarė. Tragiška. Parengi visus dokumentus, paskambina žmona ir sako: Žinote, nebereikia nieko daryti, kadangi vyras va taip ir taip. Labai skaudu“, – dalijosi S. Vaikšnoras.

Jį ypač sukrėtė vienas atvejis, nutikęs prieš 4–5 metus. „Vieną kartą kaip dabar atsimenu. Atėjo žmona ir vyras, susitarę skirtis. Vyras sako: Gerai, aš pasirašysiu dokumentus, bet tu manęs nematysi. <...> Žmogus fizikas, su aukštuoju išsilavinimu. Kalba, kalba taip. O mintyje turėjo, kad nusižudys. Pasirašė dokumentus, išėjo ir viskas“, – minėjo „Skyrybų centro“ vadovas.

Skyrybų trukmė – įvairi: kartais pavyksta išskirti per dieną

Skyrybų procesas gali skirtingą laiko tarpą, bet pasitaiko ir netikėtumų. S. Vaikšnoras pasakojo, kad vieną porą pavyko išskirti per rekordiškai trumpą laiką – vos per 1 dieną.

REKLAMA
REKLAMA

„Gal pasaulyje to nebuvo, bet į Gineso rekordą negalime pretenduoti dėl asmens duomenų apsaugos. Per 1 dieną skyrybos. Nežinau, ar teisėjui atostogos buvo, ar ką. Per 1 dieną parengėme dokumentus. Sakykime, gruodžio 5 d. išsiuntėme, gruodžio 6 d. gavome sprendimą prašymą patenkinti. Bet čia vienetiniai atvejai“, – pasakojo pašnekovas.

Įstatymas numato, kad abiejų šalių sutikimu skyrybos įprastai trunka apie 1 mėnesį. „Kaina gali svyruoti nuo 50 eurų, jeigu dokumentų parengimas paprastas, tai yra nėra skolų, nėra vaikučių. O jeigu daug turtų – iki 5 tūkstančių eurų“, – apibūdino S. Vaikšnoras.

Jis davė pavyzdį, kai skyrybos kainavo didelę sumą, nes dokumentų paruošimas reikalavo daug pastangų.

„Buvo ūkininkai, kurie nuomojosi gal 60 žemės sklypų, augino šaltalankius. O teismui reikia pateikti duomenis apie visas prievoles po skyrybų: apie nuomą, skolas ir panašiai. <...> Mes atsispausdinome duomenis, tai vien tik dokumentai svėrė 3,5 kilogramo popieriaus“, – įspūdingą sutarčių kiekį apibūdino S. Vaikšnoras.

REKLAMA
REKLAMA

Skiriasi net tie, kas kartu išbuvo daugiau nei 6 dešimtmečius

Portalas tv3.lt primena, kad 2020 metais pastebėtas skyrybų skaičiaus mažėjimas, o per 2021 metus skaičiai vėl šoktelėjo į viršų.

„Registrų centro“ duomenimis, vidutinė per praėjusius metus nutrauktos santuokos trukmė – 14 metų. Ilgiausiai trukusi nutraukta santuoka truko 66 metus, trumpiausiai – 75 dienas.

Daugiausiai skyrybų Lietuvoje įregistruota 2020 m. sausio 5 d. – iš viso tądien iširo net 110 sutuoktinių porų.

Vat ir seimo darbu rezultatai
Vat ir seimo darbu rezultatai
Simonytes zmoniu supriesinimo rezultatas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų