Jos susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl milijoninių kyšių, kurie galimai buvo mokami Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovams ir darbuotojams.
Tačiau kodėl ir už ką reikėtų tiek atseikėti jiems tokias sumas ir kam buvo reikalingas „politinis palaikymas“ augalininkystės srityje?
Politinis palaikymas kyšininkavimui?
Pirmadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratas buvusio premjero ir Seimo pirmininko, dabartinio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio, taip pat buvusio žemės ūkio ministro, konservatoriaus K. Starkevičiaus namuose ir darbuose.
Abiejų Seimo narių statusas – specialusis liudytojas. Tai reiškia, kad jie turėtų duoti parodymus ne apie kitų, o savo pačių veiksmus.
Anot prokurorų, parlamentarai į pareigūnų akiratį pateko tiriant vieną iš versijų dėl galimo „politinio palankumo“ korupcijai Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT).
Praėjusį gruodį paskelbta apie tyrimą dėl VAT vadovų, darbuotojų ir kitų asmenų galimai vykdytų korupcinių veikų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už fitosanitarinius sertifikatus.
Įtariama, kad bendra kyšių suma gali siekti 1,5 mln. eurų. O įtarimai oficialiai pareikšti iš viso 14-ai asmenų: VAT atstovams, privačių įmonių vadovams ir kitiems susijusiems asmenims.
Tad kas ir už ką galėjo duoti tokio dydžio kyšius tarnybos vadovams ir darbuotojams?
Iš augalininkystės eksporto – milijardai eurų
Iki šiol kaimą ir žemės ūkį daug kas sieja su sunkiu ir skurdžiu gyvenimu. Tačiau seniai taip nėra.
Metinė viso Lietuvos eksporto vertė yra apie 37 mlrd. eurų, o apie 20 proc. iš jų arba daugiau kaip 7 mlrd. eurų sudaro žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė. Vien augalininkystės produkcijos eksporto vertė – apie 2,4 mlrd. eurų per metus.
Praktiškai kiekvienam eksportuojamam grūdui ar žirniui, bulvei ar svogūnui, uogai ar obuoliui yra reikalingas fitosanitarinis sertifikatas (arba augalų pasas, jeigu eksportuojama į kitą ES šalį).
Tai yra oficialus dokumentas, atitinkantis Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos nustatytą sertifikato modelį. Juo pažymima, kad fitosanitarinė augalų, augalinių produktų ir kitų objektų būklė atitinka juos įvežančios valstybės nustatytus fitosanitarinius reikalavimus.
Panašūs sertifikatai išduodami visoje Europos Sąjungoje (ES) ir kitose pasaulio šalyse. O neišduodami tais atvejais, kai augalai ar jų produktai neatitinka nustatytų reikalavimų.
Toks sertifikavimas sugalvotas siekiant apsisaugoti nuo pavojingo kenkėjų ir augalų ligų plitimo. Pasaulyje yra žinomas ne vienas atvejis, kai pavojingos ligos išnaikino daugybę augalų. Taip nutiko, pvz., praėjusiame amžiuje su tuomet populiariausia bananų rūšimi.
Suinteresuoti sertifikatus gauti greičiau
Lietuvoje fitosanitarinius eksporto arba reeksporto sertifikatus išduoda VAT prie Žemės ūkio ministerijos.
Juose nurodomi eksportuotojo duomenys, informacija apie eksportuojamą produkciją, jos požymius, kiekį, taip pat apie jai taikytas dezinfekcijos priemones ir kt.
Sertifikatai išduodami tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra įrašyti į Fitosanitarinį registrą. Kad gautų sertifikatą, jie turi pateikti VAT atitinkamą prašymą ir dokumentus.
Tuomet iš Lietuvos išvežamų augalų, augalinių produktų fitosanitarinis patikrinimas atliekamas VAT direktoriaus nustatyta tvarka, ir: a) sertifikatas išduodamas, jei patikrinta siunta atitinka reikalavimus arba b) atliekami jos laboratoriniai tyrimai, jei per patikrinimą pastebimi karantininių kenkėjų požymiai ar įtariama, kad siunta gali būti užkrėsta karantininiais kenkėjais.
Suprantama, siuntoje radus kenkėjų požymių ar kilus įtarimų dėl jų, sertifikato išdavimas gali gerokai užtrukti. Taip pat gali užtrukti produkcijos išvežimas. Taigi, eksportuotojai suinteresuoti, kad sertifikatą gautų kuo greičiau.
Slepia įmones ir gyventojus, kurie prašė sertifikatų
Šiuo metu Fitosanitariniame registre yra registruota beveik 3 tūkst. gyventojų ir įmonių, kurios gali teikti prašymus fitosanitariniams sertifikatams. Tikėtina, kad tarp jų yra ir galimų kyšių davėjų, kuriems pateikti įtarimai.
Vis dėlto VAT atsisako skelbti sąrašą įmonių, kurios kreipėsi sertifikatų, pvz., pernai, ar pačius sertifikatus, kurie buvo išduoti. Esą tokie sąrašai neskelbiami.
„Kiekvienas sertifikatas „savyje turi pakankamai BDAR reglamentuojamų asmens duomenų, komercinę paslaptį ir kitokio pobūdžio informaciją apibrėžiančių duomenų, tad savaime suprantama, jog tarnyba tokių duomenų neviešina“, – informavo VAT.
Ji įvardijo ir kitą priežastį, kodėl atsisako visuomenei pateikti informaciją net apie daugiausia prašymų sertifikatams teikusias įmones.
„Kaip žinoma, šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. VAT bendradarbiauja su tyrimą atliekančiomis institucijomis ir visa informacija yra perduota įgaliotoms institucijoms, kurios, kiek mums žinoma, kol vyksta tyrimas, tokios informacijos dar neskelbė“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė tarnyba.
Pasak jos specialistų, tokios informacijos paviešinimas „galėtų trukdyti baudžiamam asmenų persekiojimui“.
Tarnyba skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį išduoda vidutiniškai po 300 fitosanitarinių sertifikatų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
