Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad situaciją pakeis nuo sausio įsigaliojantis Pranešėjų apsaugos įstatymas, ji taip pat sako matanti ir besikeičiančias visuomenės nuotaikas.
Tarptautinei antikorupcijos dienai skirtoje spaudos konferencijoje Seime savo istorijomis dalijosi prieš daugiau nei dešimt metų apie atlyginimus vokeliuose viešai prakalbusi Dalia Budrevičienė, spragas e. sveikatos sistemoje aptikęs Darius Povilaitis, piktnaudžiavimus Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC) paviešinęs Ignas Šalnaitis.
D. Budrevičienė: žmonės bijo iki šiol
Su politikui Viktorui Uspaskichui priklausiusia „Krekenavos agrofirma“ teismuose kovojusi D. Budrevičienė sakė iki šiol sulaukianti žmonių pastabų, kad prakalbusi apie vokeliuose mokamą atlyginimo dalį „užsidirbo“ tik daugybę ligų.
Ji teigė teismų maratonus perėjusi tik padedama geros valios žmonių. Tuo metu kiti žmonės, išgąsdinti jos atvejo, ir dabar dar bijo reikalauti, kad darbdaviai laikytųsi įstatymų.
„Dar žmonės nedrįsta, galbūt aš kalbu daugiau apie provincijos žmonių gyvenimą, nes kai kurie buvo išgąsdinti mano atvejo. Kai kurie klausia, ką tu turi – ligų krūvą? Tikrai žmonės gal ir žino (apie pažeidimus – BNS), bet bijo prasidėti“, – kalbėjo D. Budrevičienė.
Nors buvo atleista iš darbo, o išgarsėjusi kaip vokelių istorijos herojė negalėjo rasti naujo darbo, sušlubavo sveikata, D. Budrevičienė teigė nesigailinti savo poelgio.
„Nesigailiu, kad tai padariau, pasakiau, ir jei Dievas pakartotų tokį siūlymą, padaryčiau vėl“, – tvirtino moteris.
Panevėžio rajone, Krekenavoje, gyvenanti D. Budrevičienė 2006 metais per susitikimą su rinkėjais Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho paklausė, kiek su politiko vardu sietoje bendrovėje „Krekenavos agrofirma“ dar bus mokamos algos nelegaliai – vokeliuose.
Šį klausimą paviešinus spaudoje „Krekenavos agrofirmą“ užplūdo įvairiausi tikrintojai ir netrukus po to moteris buvo atleista iš darbo. Teismas šį atleidimą pripažino neteisėtu.
Paviešinęs spragas sulaukė įtarimų
Kibernetinio saugumo analitikas D. Povilaitis pasakojo apie savo atvejį, kai pastebėjęs spragas e. sveikatos sistemoje ir jas paviešinęs, sulaukė teisėsaugos įtarimų. Vasarą ieškodamas asmeninės informacijos D. Povilaitis aptiko, kad gali prieiti ir prie kitų žmonių asmens duomenų.
„Nustebau, kad sistema, kuri kainavo milijonus, turi tokias pradinuko spragas. Paskelbus kilo didelis ažiotažas ir galvojau, kad viskas baigėsi, o man įteikė įtarimus dėl įsilaužimo, informacijos paviešinimo ir taip toliau. Dabar esu tokioj situacijoj, kai laukiu, ką jie pasakys“, – sakė D. Povilaitis.
„Kai aš apsisprendžiau paviešinti šitą informaciją, aš paminėjau, kad ta pati sistema platina duomenis. Aš kaltinamas, kad parodžiau dviejų asmenų gimimo datas, kai pati sistema platina tūkstančių gydytojų duomenis“, – kalbėjo IT specialistas.
Žiniasklaidą apie galimą korupciją darbovietėje informavęs I. Šalnaitis sakė iš pradžių ir pats pasinaudojęs privilegijomis centro darbuotojams ir tuo nesididžiuojantis.
Įstatymas garantuos konfidencialumą
Seimo narė A. Bilotaitė teigė, kad apie pastebėtus pažeidimus pranešti norinčius žmones padrąsins ne tik apsaugą suteikiantis įstatymas, įsigaliojantis nuo sausio, bet ir besikeičianti visuomenė.
Jau prieš kelerius metus pradėjusi kalbėti apie pranešėjų apsaugą A. Bilotaitė sakė susidūrusi su požiūriu, kad rengianti „skundimų įstatymo projektą“.
„Kai mes pradėjome kalbėti prieš kokius 8-erius metus, kai buvo pateiktas projektas, replikos iš kolegų buvo, kad tai skundikų įstatymo projektas. Praėjus nemažai metų aš matau pokyčius, visų pirma iš politikų ir iš visuomenės, manau, kad ir ponia Dalia Budrevičienė galėtų patvirtinti, kad žmonės keičia požiūrį, pranešę žmonės jau nėra laikomi skundikais“, – sakė Seimo narė.
„Tai rodo, kad mes einame link progreso. Kita vertus, tenka apgailestauti, kad mūsų institucijos, kaip D. Povilaičio atveju, atrodo, sustingusios laike, ir tas reagavimas neigiamas į žmogų, kuris praneša apie trūkumus, (netinkamas – BNS), institucijos kaip tik turėtų skatinti žmones teikti siūlymus, kaip spręsti problemas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Komentuodama Pranešėjų apsaugos įstatymą konservatorė teigė, kad jis neapims visų situacijų, to neįmanoma reglamentuoti, bet žmonės, pranešdami apie galimą korupciją ir pan., žinos, kad jiems garantuojamas konfidencialumas.
„Aš labai tikiuosi, kad kitais metais, kai šis įstatymas įsigalios, žmonės Lietuvoje gaus aiškų signalą, kad jie apsaugoti, kad pilietiški principingi žmonės, kurie nesusitaiko su pažeidimais, yra valstybės saugomi nuo neigiamo poveikio, kad jų nebus galima atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, kad jie galės pretenduoti į tam tikrą kompensaciją“, – pažymėjo Seimo narė.
Galės tikėtis atlygio
Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad apie galimą korupciją ar kitokius pažeidimus įstaigose pranešusiems žmonėms būtų garantuojama apsauga, tokia kaip anonimiškumas ar darbuotojo neliečiamumas. Įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 dienos.
Nuo pranešimo momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas ir t.t.
Vyriausybė dar patvirtino atlyginimo pranešėjams mokėjimo tvarką, leisiančią nuo kitų metų finansiškai atlyginti asmenims, suteikusiems vertingos informacijos apie neteisėtą veiklą.
Numatoma, pranešėjams, pateikusiems prokuratūrai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka, taip pat detalizuojama tokios išmokos skyrimo tvarka.
Nustatyta, kad į ne didesnę kaip 1,9 tūkst. eurų (50 bazinių socialinių dydžių) kompensaciją pranešėjas galės pretenduoti „atsiradus nepageidaujamiems padariniams“, t. y. netekus darbo, praradus pajamas ar dalį darbo užmokesčio, jei asmuo perkeltas į kitas pareigas, tai pat patyrus teismo išlaidų.
