Labiausiai Lietuvos nelaukiamos statybos, nori nenori, eina link pabaigos. Dar prieš porą metų baltarusiai į Astravo atominę elektrinę vežė reaktorių dalis, o dabar pirmajam reaktoriui jau gabenamas branduolinis kuras. Bent jau taip skelbia Baltarusijos energetikos ministerija. Ji tvirtina, kad kuras jėgainę pasieks jau lapkritį, vėliausiai – gruodį. Ar tai tiesa, žino tik pati Baltarusija, nes terminai jau buvo ne kartą nukelti. Kaimyninė šalis aiškina, neva reaktorius po kuro pristatymo gali būti įjungtas jau po mėnesio, tačiau Lietuvos energetikos ministras ramina, kad taip greitai procesai nevyksta.
„Kuro atvežimas dar nereiškia Astravo atominės elektrinės paleidimo. Yra klausimas, kiek užtruks tas procesas. Pagal praktiką, gali trukti iki metų, gal pusantrų“, – sako ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Baltarusija tikina, kad tikslios branduolinio kuro kelionės datos net neskelbs, tai esą – valstybės paslaptis. Neskelbia baltarusiai daug ko: ir aibės statybų metu elektrinėje kilusių avarijų, ir atsakymų į klausimus dėl branduolinės saugos, kurių reikalauja Lietuva ir Europos Sąjunga.
„Ši elektrinė, be abejo, nebus niekada saugi dėl pačios aikštelės netinkamumo. Bet technologine prasme, jei neįgyvendintos streso testų rekomendacijos, politiškai labai stipriai šį klausimą būsime kelti visos ES mastu“, – sako Ž. Vaičiūnas.
Dar Lietuva gali ruoštis, kaip bent iš dalies apsaugoti gyventojų sveikatą, jeigu Astrave įvyktų tragedija.
Sveikatos apsaugos ministerija jau paskelbė konkursą įsigyti keturis milijonus jodo tablečių. Ministerija skaičiuoja, kad pavojaus zonoje, šimto kilometrų atstumu nuo elektrinės, gyvena arti milijono lietuvių. Ir kiekvienam, pagal rekomendacijas, tektų išgerti po keturias tabletes, užtat ir perkami keturi milijonai. Tiesa, ne visi vaistai bus patikėti patiems gyventojams į rankas. Pirmiausia tabletėmis bus aprūpinti tie lietuviai, kurie gyvena ne toliau nei 30 kilometų nuo Astravo.
„30 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės gyvena apie 26 tūkst. gyventojų. Jiems pirmoj eilėj bus išdalinta į rankas tas preparatas“, – kalbėjo viceministras Algirdas Šešelgis.
Tiesa, kokiu būdu preparatai atsidurs žmonių namuose, dar nenuspręsta. Tačiau linkstama gyventojams išrašyti nemokamą elektroninį receptą. Tai reiškia, kad žmogus jam priklausančias tabletes atsiimtų užėjęs į vaistinę.
„Vaistininkas matys, kad yra aktyvuotas jodo preparatas ir atiduos žmogui. Tai palengvintų apskaitą, mes matytume, kiek žmonių atsiėmė, kiek – ne“, – kalbėjo A. Šešelgis.
O štai tautiečiams, gyvenantiems teritorijoje, tarp 30ies ir 100 kilometrų nuo Astravo, jodo tabletės būtų dalijamos tik jėgainės avarijos atveju.
„Būtų galima dviejų valandų bėgyje išdalinti aplinkui esantiems gyventojams, jei būtų būtinybė. Taip, čia įeis ir Vilnius“, – sako A. Šešelgis.
Farmacininkai pasakoja, kad savarankiškai žmonės apsirūpinti jodo tabletėmis neskuba, tikriausiai dėl nemažos kainos – dėžutė kainuoja beveik 10 eurų. Tačiau pirkėjų susidomėjimą vaistininkai jaučia.
„Domisi, nes perskaito spaudoj pranešimus, kad bus dalinamos tabletės. Net atvykę svečiai iš Baltarusijos domisi, žino apie šitas tabletes ir klausinėja. Bet ypatingo perkamumo dar nėra“, – pasakoja vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
Vaistininkai ragina žmones neeksperimentuoti ir jokiu būdu skydliaukę nuo radiacijos apsaugančių jodo tablečių nepainioti su jodo tirpalu. Esą apstu įsitikinusių, kad tai – vienas ir tas pats.
„Žmonės mano, kad gali naudoti tą jodą, kuris skirtas išoriniam vartojimui, spiritinis tirpalas, lašinti į vandenį ir gerti – tai jokiu būdu to negalima daryti. Tai yra vaistas, skirtas žaizdų dezinfekcijai“, – teigia E. Ramaškienė.
Medikai perspėja, kad patiems pulti pirkti jodo tablečių nereikėtų, negalima jų gerti ir profilaktiškai.
