„Neišmesi juk – atiduosiu paukščiams ir sules su visais gyviais“, – nusprendė šiaulietė Vida Červinskienė, į „Šiaulių naujienų“ redakciją atėjusi nešina kruopų pakuote, kurioje ropoja vabzdžiai. „Geriau tos labdaros visai neduotų“, – piktinasi moteris, nes puikiai žino, jog tie, kurie ima Europos Sąjungos finansuojamą pagalbą, tikrai vargsta ir tos kruopos jiems reikalingos. Deja, tenka pilti lauk, nes kruopos – sukirmijusios.
Gal kokybiškų nebeturi?
„Man net baisu pagalvoti, kad prieš kelias dienas virtoje dribsnių su džiovintais vaisiais košėje galėjo būti gyvių“, – pasipiktinusi šiaulietė Vida Červinskienė. Moteris pasakoja, jog virusi košę, kurią valgė visa šeima, tačiau tik vakar vaikas pastebėjo kruopose gyvenančius vabzdžius, kurie išsirito iš lėliukių, kurių moteris galėjusi ir nepastebėti.
Socialinę paramą gaunančios šeimos vis dažniau piktinasi Europos Sąjungos finansuojamos paramos produktais sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Pasak Vidos Červinskienės, ypač baisu, kai gali neapsižiūrėti ir išvirti košę iš kruopų, kuriose galėjo būti vikšrų.
„Man taip galėjo nutikti, nes po kelių dienų nesunaudotų kruopų maišelyje sūnus pamatė vabzdžius“, – sako. Tada moteris apžiūrėjusi ir kitas kruopas. Ji buvo apstulbusi, nes kitoje dar neatidarytoje pakuotėje taip pat ropinėjo sparnuoti smulkūs vabzdžiai. Jų pakuotėje knibždėte knibžda.
„Geriau tegu visai neduoda tos labdaros, jei kokybiškų kruopų nebeturi“, – sako moteris, įsitikinusi, jog jau parsinešė kruopas sukirmijusias, nes tai – paskutinės siuntos, birželyje gautos, kruopos. Juolab kad pakuotė – visiškai sandari ir patekti iš aplinkos vabzdžiai tikrai negalėję.
Šiaulietė nežada išmesti kuopų – atiduos paukščiams, kuriems nepakenks nei vabzdžiai, nei kirmėlės. Moteriai gaila ne tik savęs ir savo šeimos, kuri liko nuskriausta. Gaila ir Europos Sąjungos švaistomų pinigų, nes jie skiriami nekokybiškiems gaminiams.
Daug kas labdaros atsisakys
Vieno labdaros fondo vadovė, nenorėjusi viešinti savo pavardės, patikino, jog daug socialiai remtinų šeimų pasakojo, kad Europos Sąjungos finansuojamos paramos maisto produktai – nekokybiški, dažna socialiai remtina šeima metė kruopas į atliekų konteinerius, nes neaugina jokių gyvūnų, kuriems galėtų sušerti. Studentų šeimos taip pat piktinosi, kad negalėjo valgyti parsineštų kruopų, nes jose arba ropojo vabzdžiai, arba šliaužiojo kirmėlės.
Dažniausiai, pastebi žmonės, gyviai veisiasi miežinėse, perlinėse ir kvietinėse kruopose. Pasak labdaros fondo vadovės, Europos Sąjungos kaltinti nėra pagrindo, nes reikia tik džiaugtis, kad finansuojama pagalba skurstantiems žmonėms.
„Fasuojamos kruopos juk ne Europos Sąjungoje, bet Lietuvoje. Mes žinome, kad labdarai fasuojamos kruopos iš rezervo – dvejų–trejų metų senumo, o ne naujo derliaus gaminiai“, – teigia labdaros fondo vadovė, kuriai ne kartą teko eiti į malūnus, kur gaminamos kruopos, ir savo akimis matyti, kad juos teršia ne tik vabzdžiai, bet ir graužikai.
„Užterštos kruopos sušluojamos ir supilamos į maišus“, – sako vadovė, kurią ypač piktina tai, kad labdarai skirtos kruopos fasuojamos iš rezervo aruodų, kuriuose užsilikusios nerealizuotos kruopos.
„Aš visada patariu žmonėms plauti kruopas prieš beriant jas į puodą, nes galima ir nepastebėti vabzdžių. O vandenyje ir vabzdžiai, ir kiti teršalai iškyla į paviršių“, – sako vadovė.
Pasak labdaros fondo vadovės, gaila ir Europos Sąjungos pinigų, nes kruopos tikrai brangios – 3–4 litus 800 gramų pakuotė kainuoja. O žmonės negali jų valgyti – tenka šerti gyvuliams ar net mesti į konteinerį.
Rudeniop kandžių dar daugės
Gamtininkas Stasys Gliaudys sako, jog kruopas gali pulti ne tik aruodinė kandis, bet ir milčiai, ugniukai. Sparnuotų vabzdžių, mintančių grūdais bei iš jų pagamintomis kruopomis ar miltais, džiovintais vaisiais, labai daug, todėl tiksliai pasakyti, koks vabzdys įsimetė į Europos Sąjungos pagalbos pakuotę, gamtininkas nesiryžta.
Pasak gamtininko, kruopos gali būti užkrėstos ir gamybos metu, ir namuose. Ypač sunku apsisaugoti vabzdžių, kai oras šiltas, kai langai atverti ir dieną, ir naktį. Dažniausiai, pasak gamtininko, sunku pasakyti, iš kur pilasi kenkėjai, tačiau išvengti jų galima. Tam, anot S. Gliaudžio, reikalinga ypatinga švara ne tik malūnuose, kur maišuose laikomos kruopos, bet ir namie, kur taip pat dažnas pakuotėje laiko iš parduotuvės parsineštus gaminius. Gamtininkas pataria kruopas ir miltus supilti į stiklinius, sandariai uždaromus indus. Taip pat būtina išvalyti spinteles, kuriose laikomos kruopos, nes gali pakakti ir nedidelio kiekio pažirusių grūdelių, kad įsiveistų kenkėjai.
Rugsėjo mėnesį, pasak S. Gliaudžio, kandžių namuose dar padaugėja, nes suaktyvėja drabužių, kailių, kilimų kandžių vegetacija. Visus metus vegetuoja ir aruodinės kandys, tik žiemą jų veisimasis sulėtėja, o vasarą, kai šilta, vystymosi laikas sutrumpėja ir galima sulaukti kelių vadų. Tiesa, aruodinė kandis neturi graužiamojo aparato, todėl ji nepateks į polietileninę pakuotę. Tačiau jei namuose įsimetė milčiai, jie prasigrauš net ir į sandarią pakuotę.
Zita KATKIENĖ
