Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Skirmantas Malinauskas.
Stepukonis pagautas ir apklaustas. Ar tai reiškia, kad valstybės institucijos gerai atlieka savo darbą?
Galėtume sakyti, kad Stepukonį greitai pagavo, bet jis sugrįžo į Lietuvą ir pasidavė pats, iš esmės. O klausimų atsakyti yra labai daug, kalbant apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT), ir apie Lietuvos banką, ir apie Valstybinę mokesčių inspekciją.
Kai mes kalbame apie tokias sumas ir kai mes kalbame apie asmenį, kuris gali kriminaliniu, nusikalstamu būdu jas pasisavinti, palošti kazino. Daug neatsakytų klausimų. Be jokios abejonės, atsakomybės kratytis nereikėtų.
O ką reiškia nereikėtų kratytis atsakomybės? Ar turėtų konkretūs pareigūnai atsistatydinti?
Labai paprasta. FNTT turėtų atsakyti, kodėl, pavyzdžiui, tas 4 milijonų pervedimas iš Lenkijos ir pradėtas ikiteisminis tyrimas nesibaigė rezultatyviai. Jeigu sukčius gali apgauti FNTT, klausimas, kam reikalinga FNTT? Jeigu ten buvo konkretūs tyrėjai, kurie priėmė sprendimus neįsigilinę, jie turi prisiimti atsakomybę.
Koks Lietuvos banko vaidmuo šioje istorijoje ir ar jie turėtų prisiimti atsakomybę?
Lietuvos bankas rodo pirštu į Estiją, Estija rodo pirštu į Lietuvą ir sako, kad mes neprižiūrime. Yra tikrai paini schema, lošimus prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba, kurios vadovas irgi slepiasi nuo atsakomybės.
Į tai žiūrėti yra labai labai, galbūt net juokinga, jeigu nebūtų taip liūdna. Ir ponas Stepukonis, kuris dabar pats atvyko į Lietuvą, apnuogino daug problemų, ne tik klausimų yra, į kuriuos dar neatsakyta, bet jeigu tas priežiūros sistema nesikeis, tai mes turėsime ją skylėtą kaip rėtį.
Jūs esate atkreipęs dėmesį į tai, kad tai nėra tokia išskirtinė istorija, kalbant apie pinigų nusavinimą. Ar Lietuva išsiskiria, jūsų akimis, šiuo požiūriu?
Aš matau labai daug situacijų Lietuvoje, kai tu gali pasisavinti dideles sumas, disponuoti tomis sumomis ir iš esmės išvengti atsakomybės. Net jeigu mes kalbėtume apie poną Stepukonį, jam gresia iki 7 metų nuobaudos, tai jeigu bus pradėta taikyti baudžiamąją atsakomybę, anksčiau neteistas asmuo, gera reputacija ir taip toliau. <...> Jisai, duok Dieve, pasėdės keletą metų.
Ir labai trumpą remarka: yra daug asmenų, kurie bankrutuoja, apgauna kitus, sukuria tokias nusikalstamas schemas, važinėja prabangiausiais automobiliais, gyvena prabangiausią gyvenimą. Mes tai matome, bet nieko padaryt negalime.
Jūs dalyvavote Rasos Tapinienės laidoje, kur finansų viceministrė sakė, kad kontrolės mechanizmai atsirado tiktai pernai, užpernai, rekomendacijos lošimų organizatoriams atsirado pernai, užpernai, kaip tai suprasti? Lošimai tikrai ne pernai ir užpernai atsirado.
Pirmiausia tokio dydžio milijoniniai finansiniai klausimai, jie ne rekomendacijomis yra reguliuojami, o konkrečiais įstatymais.
Antras dalykas, tikėtis, kad lošimų bendrovės pačios apribos ir išmes arba praneš apie savo pelningiausius klientus, didžiausius klientus, yra naivu.
Ir paskutinis dalykas, mes iš tikrųjų kalbame apie tai, kad lošimai yra reguliuojami, aš sakyčiau priešingai – didelės lošimo bendrovės, labai turtingi, įtakingi verslininkai, atrodo, kad reguliuoja taip, kaip jiems patinka priežiūros institucijas, tai čia irgi yra apie ką pagalvoti.
O kodėl atsiranda tos įstatymų spragos?
Aš neabejoju, kad spragomis ilgą laiką naudotasi ir tiesiog atsitiko taip, kad vieną kartą tas pūlinys sprogo. Aš ne už tai, kad FNTT ar Lietuvos bankas sektų kiekvieną asmenį, kiekvieną eurą, bet mes matome, kad kartais tūkstančio eurų pervedimai gali sukelti klausimų, kai nesukelia milijonai.
Aišku, tai sukelia labai daug abejonių. Paskutinis dalykas, klausimas, ar tos spragos bus ištaisytos? Man atrodo, kad daugeliu atveju tokios istorijos pasibaigia, triukšmas nutyla, spragos lieka ir jomis toliau naudojamasi.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
Milijoninių, milijardinių (ne tik Balt Cap ir Austėja, tie patys jūros malūnai, vandenilio gamykla, ESO aferos, independencas ir pan) aferų iš esmės netiria niekas, nes visos jėgos struktūros valdomos aferistų konservų.
