Bibliotekos darbuotojos ir lankytojai priversti kęsti ir kanalizacijos dvoką, kuris sklinda iš sutrūnijusio per laiką pastate nuotekų vamzdyno.
Pasak bibliotekos darbuotojų, sklindanti kanalizacijos smarvė mažiau ar daugiau juntama kasdien. Todėl neapsikentusios dvoko moterys čia kasdien priverstos laikyti pravirus langus. Vėdinti patalpas joms tenka net žiemą. Kad nosį riečiantį dvoką bibliotekininkės išleidžia laukan, neslepia ir bibliotekos vedėja.
„Stengiamės kovoti, kiekvieną dieną vėdinam patalpas ir kiek įmanoma“, - sako bibliotekos vedėja Greta Ratkutė.
Kad bibliotekos lankytojai ir neseniai renginių organizatoriumi bibliotekoje pradėjęs dirbti Virginijus apie dvoką neišsigalvoja, nesunku patikrinti. Nusileidus į rūsį išties graudokas vaizdelis. Vamzdžiai tokie sutrūniję, kad čia nebėra ką remontuoti. Apverktiną bibliotekos patalpų situaciją rado ir vos prieš kelis mėnesius vedėja dirbti pradėjusi jauna bibliotekininkė. Ši viliasi sulaukti remonto. Tiesa, jis vis žadamas jau 5-eri metai.
Į šią biblioteką neseniai perkeltas dirbti Benašas labiausiai stebisi, kad apie įsisenėjusias bibliotekos bėdas ilgametės darbuotojos tiesiog bijo kalbėti. Prieš keletą metų ši biblioteka buvo pagarsėjusi ir dar vienu kuriozu – žvakėmis. Jas darbuotojos degino, kai dėl senos elektros instaliacijos buvo nebesaugu jungti patalpų šviestuvus. O pastačius keliolika kompiuterių, vienu metu tegalėjo būti įjungtas vos vienas, mat kitaip tuoj pat iššokdavo elektros saugikliai. Šis Panevėžio Petkevičaitės Bitės bibliotekos filialas netrukus skaičiuos 50-metį.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
