Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Prie ko čia Mockus,Kurlianckis ,Klabinas ar Numavičius?:)))Kubilius savo užpakaliu dirba tam,kuris daugiau moka:))))
prie ko čia hitelris? Dušanskis/Raslanas - tai artimesnės istorionės datos. Dar Izraelis irgi neblogai apie parlamentarizmą. O ką jau kalbėt apie žudymus ir skurdą. Taip ir patikėsiu, kad lybiai užsinorėjo gyvent blogai (šlapiankos)
Debilų zabovos tos "reformos".
Lakstingala negali neciulbeti
Tu dar Hitlerį pacituok apie parlamentarizmą. Kam čia tą arabų iškrypėlį ištraukei?
Parlamentas, kuris yra demokratijos pagrindas, pasak M.Kadafio nėra tautos valdžia ir jos atstovavimas parlamentuose yra apgaulė, o parlamentarizmas – tai ydingas demokratijos problemos sprendimas. Kadangi demokratija – tai tautos valdžia, o ne valdžia tų, kurie ją atstovauja jos vardu, tai parlamentarizmas arba atstovavimas jau pats savaime yra nedemokratiškas. Parlamentas yra įsteisintas barjeras, kuris trukdo tautai pačiai įgyvendinti savo valdžią, nušalina mases nuo dalyvavimo politikoje ir monopolizuoja jos valdžią.
Partijas M.Kadafis laiko šiuolaikine diktatūra, šiuolaikiniu diktatūriniu valdymo įrankiu, kai yra mažos visuomenės dalies valdžia visai visuomenei. Partija nėra demokratinis įrankis, kadangi ją sudaro žmonių grupės, kurių tikslas yra valdžia ir savų interesų įgyvendinimas. Jos gali būti paperkamos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Nors partija tautos atžvilgiu yra mažuma, tačiau ji valdo visą tautą. Tikroje demokratijoje tai yra negalima, kadangi partija turi savo ideologiją, o tauta susideda iš įvairių interesų, pažiūrų ir įsitikinimų. Vadinasi didelės dalies visuomenės interesų valdžioje esanti partija neatstovauja. Partijų skaičius esmės nekeičia. Kuo daugiau partijų, tuo aštresnė tarp jų kova vyksta už valdžią. Dėl šios konkurencinės kovos, kurioje naudojamos bet kokios priemonės, neigiamai veikiamos politinė, socialinė ir ekonominė visuomenės gyvenimo pusės, nukenčia visuomenės interesai. O kovos rezultatas – laimi naujas valdymo įrankis, kuris tapatus ankstesniam, t.y. vienos partijos pralaimėjimas atneša pergalę kitai, o tauta bet kuriuo atveju pralaimi.
koment.lt/node/467
Partijas M.Kadafis laiko šiuolaikine diktatūra, šiuolaikiniu diktatūriniu valdymo įrankiu, kai yra mažos visuomenės dalies valdžia visai visuomenei. Partija nėra demokratinis įrankis, kadangi ją sudaro žmonių grupės, kurių tikslas yra valdžia ir savų interesų įgyvendinimas. Jos gali būti paperkamos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Nors partija tautos atžvilgiu yra mažuma, tačiau ji valdo visą tautą. Tikroje demokratijoje tai yra negalima, kadangi partija turi savo ideologiją, o tauta susideda iš įvairių interesų, pažiūrų ir įsitikinimų. Vadinasi didelės dalies visuomenės interesų valdžioje esanti partija neatstovauja. Partijų skaičius esmės nekeičia. Kuo daugiau partijų, tuo aštresnė tarp jų kova vyksta už valdžią. Dėl šios konkurencinės kovos, kurioje naudojamos bet kokios priemonės, neigiamai veikiamos politinė, socialinė ir ekonominė visuomenės gyvenimo pusės, nukenčia visuomenės interesai. O kovos rezultatas – laimi naujas valdymo įrankis, kuris tapatus ankstesniam, t.y. vienos partijos pralaimėjimas atneša pergalę kitai, o tauta bet kuriuo atveju pralaimi.
koment.lt/node/467
Skaidrus kvailumas