Saulėlydžio komisijai ruošiant siūlymus dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pertvarkos, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija siūlo atsižvelgti į naujausią Europos Parlamento poziciją, jog lošimų priežiūra turi būti pagrįsta ypatingos ekonominės veiklos specifika ir daugiapakopiu reguliavimu.
Nepriklausoma priežiūros institucija turi būti stiprinama, o skaidresnį sprendimų priėmimo procesą padėtų užtikrinti Europos Parlamento rekomendacijų pagrindu suformuota patariamojo ir koordinacinio pobūdžio institucija – Azartinių lošimų rinkos koordinavimo taryba.
Kaip rašoma pranešime spaudai, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) siūlo Saulėlydžio komisijai kritiškai įvertinti viešosios politikos sprendimus, kurie sukūrė ydingą situaciją Lietuvos azartinių lošimų rinkoje. Šiuo metu galiojantys teisės aktai Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (VLPK) nesuteikia reikalingų funkcijų ir/ar kompetencijos, todėl formaliai priežiūros institucija negali imtis aktyvaus viešosios politikos formuotojo vaidmens.
Netinkama VLPK narių skyrimo bei sprendimų priėmimo tvarka neakcentavo kvalifikacijos ir kompetencijos, o konstruktyvios konsultacijos bei bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus azartinių lošimų sektoriuje prasidėjo tik praėjusių metų rudenį pasikeitus VLPK sudėčiai ir pradėjus vadovauti naujajam pirmininkui.
„Siūlome struktūrinę VLPK pertvarką grįsti ne tik ir ne tiek ekonominiais argumentais, bet ypatingo pobūdžio ekonominės veiklos reikalavimais. Sustiprinta priežiūros institucija galėtų tapti tikruoju reguliuotoju, turinčiu reikalingą kompetenciją ir atitinkamus įgaliojimus formuoti viešąją politiką, – sakė Samoilas Kacas, NLŽVA valdybos pirmininkas. – Suprantama, tam būtina nuosekliai VLPK priskirti trūkstamas viešojo administravimo funkcijas ir papildyti teisinį reguliavimą. Tik tokia institucija galėtų veiksmingai įgyvendinti naujausius Europos Parlamento siūlymus valstybėms narėms azartinių lošimų srityje“.
Prieš pora savaičių Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria konstatavo, jog Europos Sąjungos valstybės narės, taikydamos daugiapakopį požiūrį, azartinių lošimų veiklą savo tradicinėse rinkose griežtai reguliuoja. Ribojimai, siekiant apsaugoti vartotojus nuo priklausomybės nuo azartinių lošimų, sukčiavimo ir pinigų plovimo, suskirstyti pagal atitinkamas azartinių lošimų paslaugų rūšis – lošimo namų (kazino) lošimai, lošimai B kategorijos automatais, sporto lažybos, loterijos ar lažybos dėl žirgų lenktynių.
Pagal rezoliucijos nuostatas Europos Komisija turės atlikti nacionalinio reguliavimo tarptautinių azartinių lošimų paslaugų teikimui poveikio vertinimą, susijusį su vientisumu, socialine atsakomybe, vartotojų apsauga ir mokestiniais klausimais.
Europos Parlamentas rezoliucija ragina nacionalinius reguliuotojus bendradarbiauti su azartinių lošimų verslo atstovais reguliuojant azartinius lošimus.
Todėl Lietuvoje siūloma steigti patariamojo ir koordinacinio pobūdžio instituciją – Azartinių lošimų rinkos koordinavimo tarybą. Pagrindiniai tarybos uždaviniai būtų stebėti azartinių lošimų rinkos plėtrą, teikti pasiūlymus dėl jos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės, analizuoti patologinio lošimo, pinigų plovimo, nelegalaus lošimo ir kitus rodiklius.
