Neseniai Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis rusų pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos šalis. Be sąjungininkų ir kariuomenės, valstybę ginti turėtų ir jos piliečiai, tačiau pilietinio pasipriešinimo kursai Lietuvoje beveik nevyksta. Tai reiškia, kad žmonės nežino nei kas juos gali ruošti, nei koks būtų jų vaidmuo karo atveju.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo, kad už piliečių rengimą pasipriešinimui būtų atsakinga Šaulių sąjunga.
Anot Šaulių sąjungos vado L. Idzelio, norint eiti ginti tėvynę, reikia žinoti, kaip tai daryti.
„Turi turėti informaciją, kur yra tavo vieta po Saule. Ginkluotame pilietiniame arba pilietiniame pasipriešinime mes, sakyčiau, truputį neteisingai mokėme. Mokėme tai, kas suveikė per sausio įvykius. Tai yra bazinis pilietinio pasipriešinimo kursas, orientuotas Gene Sharp mokslininko parašyta knyga, kur yra daugybė būdų, kaip reikia neginkluotu būdu priešintis prieš priešininką, kuris okupuoja šalį“, – nurodo jis.
L. Idzelio teigimu, Ukrainos pavyzdys parodė, kad tėvynės ginti eina ne visi piliečiai. Dalis stoja į kovą, o likusieji suteikia galimybes kovojantiems piliečiams kovoti – pina tinklus, slaugo, perka dronus, remontuoja techniką, siunčia maistą, šiltus rūbus.
Vis dėlto net ir pagalbą kovojantiems organizuoti reikia tam tikrų įgūdžių. L. Idzelio nuomone, Lietuvoje reikėtų surengti mokymus, kurių metu būtų įtraukti piliečiai, jiems būtų skiriamos užduotys.
„Jeigu nori rimto proveržio, yra 60 savivaldybių, 60 karo komendatūrų. Vieną savaitgalį turėtų būti mokomos 30, kitą savaitgalį kitos 30. Jeigu nori rimto proveržio, vieną padaryti bandomąjį, kaip pavyzdį, fiksuojame, tobuliname. Vienais metais susimauname, antrais metais šiek tiek geriau darome, trečiais metais – dar geriau, o kokiais penktais metais veiktų viskas kaip laikrodis“, – svarsto jis.
Šaulių vado vertinimu, tokių pratybų metu pasimatytų daugybė tobulintinų vietų – būtų patikrinta, ar užtenka slėptuvių, ar žmonės viską supranta.
Vis dėlto, L. Idzelis pripažįsta, kad tokių mokymų metu profesionaliais kariais nebūtų tampama, todėl, jo nuomone, valstybės gynybai naudingiausia būtų turėti kuo daugiau karinę tarnybą baigusių piliečių.
Pilietinio pasipriešinimo rengimas: plano nėra, per metus kursą išklausė 3 tūkst. žmonių
Per 11 mėnesių nepavyko patvirtinti pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano, specialius kursus pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.
Apie tai trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
„Mes iki šiol ruošiame strategijos įgyvendinimo planą, reikia pripažinti labai atvirai, kad mes to plano iki šiol nesame patvirtinę. Galbūt tai vienas iš tų atspindžių, kaip pavyksta įsitraukti ne tik krašto apsaugos sistemai, bet ir kitoms institucijoms ir koks yra požiūris į šitą projektą“, – teigė jis.
„Derinamės realiai po strategijos priėmimo beveik 11 mėnesių dėl pačio plano įgyvendinimo, tačiau tikiuosi, kad balandis bus jau tas paskutinis mėnuo, kai rasime sąlyčio taškus ir sutarsime dėl pačio priemonių plano“, – tvirtino viceministras.
Jo duomenimis, Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento organizuojamus kursus pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.
„Trys tūkstančiai per 2022 metus. Ačiū už skaičių. Na nepanašu į visuotinę gynybą“, – replikavo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Viceministras teigė, kad Karo akademija dar organizuoja rezistencijos kursą, jis šiuo metu skirtas valstybės institucijų atstovams. Taip pat vykdomas nacionalinio saugumo ir gynybos kursas, į kurį stengiamasi įtraukti nevyriausybines organizacijas.
„Pernai turėjome neblogą pratimą, kada bankų sektorių atskirai švietėme ir suteikėme žinių būtent apie ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo galimybes, bet tai daugiau susiję per žinių suteikimo principą“, – sakė Ž. Tomkus.
Anot jo, Šaulių sąjungos mokymai labiau orientuojasi į praktinių įgūdžių ugdymą.
„Matytume Šaulių sąjungą kaip centrinę organizaciją, kuri galėtų sutelkti visus ir per mokymo centrą kuo daugiau paruoštų visų pirma specialistų, kurie būtų pasirengę tokį kursą organizuoti, kad tas kursas būtų adaptuotas, vieningas, sistemingas. Dabar girdime, kad viename regione kokybė vienokia, kitame – šiek tiek kitokia“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Jo teigimu, būtina sukurti vienodą metodiką, kaip pilietinio pasipriešinimo kursas turi būti vykdomas.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis teigė, kad per metus jų rengiamą bazinį pilietinio pasipriešinimo kursą išklauso apie 1 tūkst. žmonių – ir Šaulių sąjungos narių, ir jai nepriklausančių asmenų.
„Toks šiuo metu Šaulių sąjungos pajėgumas, jis nėra didelis“, – pripažino vadas.
L. Idzelio teigimu, efektyviausia būtų parengti kuo daugiau instruktorių, kurie galėtų mokyti pilietinio pasipriešinimo, ir tokias mobilias komandas „paleisti“ per Lietuvą, kad kursą išklausytų kiekvienas pilietis.
NSGK pirmininkas savo ruožtu siūlė pilietinio pasipriešinimo mokymus surengti parlamentarams.
„Mes turime šiandien galvoti, kad po dvejų metų bus karas. Kada šitas ateis į galvą valstybei, tada reikalai pajudės“, – trečiadienį sakė Seimo NSGK narys Valdas Rakutis.
Anot jo, kol kas Lietuvoje netikima, kad karo grėsmė yra reali.
Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.
Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.
„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.
Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.
Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.
Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.
Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.
Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.
Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.
