„Pastebime, kad tokių probleminių vietų sąrašas mieste tik ilgėja. Gyventojai sąmoningai atveža ir palieka didelių gabaritų atliekas neleistinose vietose, kurių sankaupos ne tik gadina estetinį aplinkos vaizdą, bet ir gali kelti pavojų, todėl šia iniciatyva siekiame drausminti pažeidėjus, priversti juos atsakyti už savo veiksmus ir užkirsti kelią panašiems nusižengimams ateityje“, – sakė „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.
Prevencinė vaizdo kamerų akcija startavo šių metų pradžioje, kai buvo pradėti intensyvūs projekto derinimo darbai su Vilniaus miesto savivaldybe, atrinktos vietos, kuriose nelegalių atliekų tvarkymo problema yra tapusi nuolatiniu reiškiniu ir reikalauja ypatingos priežiūros.
Akcijos metu numatoma nuolat keisti vaizdo kamerų buvimo vietą ir jas įrengti vis kitose miesto dalyse, kuriose nelegalūs šiukšlintojai jau yra pamėgę atsikratyti stambių gabaritų atliekomis.
Palieka sąmoningai
Pirmosios stebėjimo kameros šiuo metu įrengtos trijuose skirtinguose sostinės mikrorajonuose.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovo Andžej Dinikio teigimu, dažniausiai nelegaliai atliekos išmetamos pamiškėse, mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse ar kitose atokesnėse vietose.
„Kaip rodo pirmieji kamerų užfiksuoti vaizdai, žmonės šias atliekas atveža sąmoningai, tam tikrai yra ruošiamasi iš anksto, kai tuo tarpu jas galima nemokamai pristatyti tiesiai į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Deja, bet tai tik parodo, kad požiūrį į aplinkos priežiūrą dar reikia aktyviai ugdyti prevencinėmis akcijomis“, – tikino D. Skrupskelienė.
Pažeidėjams gresia baudos
Už atliekų šalinimą neleistinose vietose savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius taiko administracinę atsakomybę, pagal kurią pažeidėjams skiriamas įspėjimas arba piniginė bauda net iki 579 eurų. Taip pat užfiksuoti pažeidimai gali būti perduodami Aplinkos apsaugos agentūros specialistams, kurie papildomai apskaičiuoja ir įvertina gamtai padarytos žalos dydį.
Pasitaiko atvejų, kai pažeidėjai patys sutvarko užterštas vietas, todėl jiems skiriama minimali arba švelnesnė bauda.
„Išaiškinti ir nubausti tikruosius kaltininkus pavyksta ne visada, tačiau dėl augančio gyventojų sąmoningumo ir pilietiškumo sulaukiame vis daugiau pranešimų apie ne vietoje paliktas atliekas, todėl stebėjimo kameros kaip prevencinė priemonė yra labai sveikintina ir neabejoju, kad gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo Vilniuje“, – sakė A. Dinikis.
D. Skrupskelienė neatmeta galimybės, kad ateityje stebėjimo kamerų skaičius didės ir su neatsakingais šiukšlintojais bus kovojama ne tik Vilniaus mieste, bet ir kitose savivaldybėse.
Šiuo metu Vilniuje stambiagabaritės atliekos yra surenkamos penkiose aikštelėje įsikūrusiose Liepkalnio g. 113b, Pumpėnų g. 10, Pramonės g. 209s, Graičiūno g. 36c, Pilaitės pr. 50, kur kiekvienas gyventojas per metus gali nemokamai pristatyti iki 500 kilogramų stambiagabaričių, namų remonto atliekų, priimamos ir pavojingos atliekos – akumuliatoriai, gyvsidabrio turinčios atliekos, baterijos ir galvaniniai elementai.
