„Jis tikrai turėjo visas galimybes pagerinti situaciją, stabilizuoti ją ir sugrąžinti didesnį pasitikėjimą valdžios veiksmais, bet, mano vertinimu, to neišnaudojo“, – Eltai teigė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jau trečios per šią kadenciją Vyriausybės darbo startą paženklino opozicijos abejonės dėl jos teisėtumo – svarstyta, kad ministrų kabineto programa galėjo būti pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų. Taip pat kilo klausimų ir dėl M. Sinkevičiaus prieš dešimtmetį parašytos mokslinės disertacijos, sklypo įsigijimo ir pardavimo aplinkybių, žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimo.
Lietuvai ir toliau susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis iš Baltarusijos bei pasikartojančiais oro erdvės pažeidimais, M. Sinkevičiui teko spręsti šalies saugumo ir atsakingų institucijų darbo užtikrinimo klausimus. Nemažai diskusijų kilo ir dėl išaugusių degalų kainų, kitų metų valstybės biudžeto formavimo.
V. Čmilytė-Nielsen: klampi situacija ir nusivylimas
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad per pirmąsias šimtą darbo dienų M. Sinkevičius turėjo galimybę pakreipti valstybės reikalus geresne kryptimi, tačiau ja nepasinaudojo.
„M. Sinkevičius turėjo visas galimybes stabilizuoti padėtį ir, kaip premjeras pasirodyti geriau nei jo pirmtakė, kuri darė nemažai klaidų. Ar jis jomis pasinaudojo? Mano vertinimu, visgi ne“, – teigė liberalė.
Pasak Seimo narės, Vyriausybės vadovas padarė klaidą į finansų ministro pareigas paskirdamas nemažai kritikos pastaruoju metu sulaukiantį Taurimą Valį.
„Pagrindinės jo klaidos, kurios jau per šimtą dienų pasimatė, tai, aišku, savo dešinės rankos – finansų ministro, žmogaus, kuriam dėl politinių ir kitokių dalykų priekaištų yra nemažai, – pasirinkimas. Jis tam tikra prasme diskredituoja naująją Vyriausybę. Kaip tik šiandien mes kalbame apie pateikiamą biudžetą, kurio vienas iš skiriamųjų bruožų yra neatsakingas požiūris į valstybės finansus ir į pakankamai artimą ateitį“, – akcentavo ji.
„Bendras jausmas yra toks: klampi situacija ir nusivylimas per tą šimtą dienų. Naujumo ar kažkokio veržlumo pažadas visiškai nepasiteisino, nes atrodo, kad premjerui trūksta energijos ar galbūt trūko ryžto“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
2020–2024 metais Seimo pirmininkės pareigas ėjusi politikė taip pat pasigenda aiškios premjero pozicijos vertybiniais klausimais, pavyzdžiui – žmogaus teisių. Parlamentarės vertinimu, M. Sinkevičius akcentuoja universalius valstybės prioritetus, tačiau vengia aiškiau apibrėžti savo politines ir vertybines nuostatas.
„Kiek aš pamenu, premjeras sakė: saugumas, gynyba, demografija ir susitelkimas, ne skaldymas. Tai tokios trys temos. Taip, jose nėra jokios politinės krypties, nes jos iš esmės universaliai svarbios visiems. Aš tikrai matyčiau, kad premjerui, kaip socialdemokratų vadovui, kairiosios politikos atstovui, trūksta ryškumo, netgi aiškios pozicijos žmogaus teisių klausimais“, – dėstė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Jis labiau kalba apie bendras sritis, kurios yra gana svarbios, bet jose neatsispindi jokia ideologinė ar vertybinė pozicija. Čia, netgi lyginant su pirmtakais, M. Sinkevičius yra toks pasyvesnis kalbant apie tuos klausimus, kurie tradiciškai turėtų socialdemokratams rūpėti“, – pastebėjo ji.
R. Žemaitaitis: labiau tiktų būti seniūnu, o ne premjeru
Opozicijai priklausančių „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio vertinimu, M. Sinkevičiui Vyriausybės vadovo pareigos yra per sudėtingos.
„Mindaugas daugiau yra mažo rajono, mažos savivaldybės meras, toks kaip seniūnas. Kaip premjero, akivaizdu, dabar jam yra per sudėtingos tos pareigos ir per sunku. Jis, matyt, ir pats vargsta, jam nieko nesigauna ir, matyt, nieko nebesigaus“, – Eltai komentavo R. Žemaitaitis.
„Jam pavyko padaryti taip, jog socialdemokratai dar iki kadencijos pabaigos turės dar vieną premjerą. Tai jau galime beveik septyniasdešimt procentų sakyti (…) Kaip seniūnui – viskas gerai, bet kaip premjerui tikrai dar yra kur tobulėti ir stengtis“, – akcentavo jis.
Politikas taip pat kritikavo kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas europinius Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas.
„Jeigu pažiūrėsime į paskutinius skandalus su finansų ministru, biudžetu, kur sakoma, kad čia nieko tokio – 3,8 proc. fiskalinės drausmės pažeidimas (…), tai akivaizdžiai parodo, kad premjeras nesupranta, kokia atsakomybė tenka jam, kaip premjerui, nes jo sprendimai turės įtakos ateities kartoms. Ir ta žala arba tie įsipareigojimai, kurie dabar daromi, valstybei bus pražūtingi 2028–2029 metais“, – teigė R. Žemaitaitis.
L. Kasčiūnas: savo pareigas atlieka solidžiau nei jo pirmtakė
Didžiausios opozicinės frakcijos Seime – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – seniūno Lauryno Kasčiūno vertinimu, M. Sinkevičius premjero pareigose atrodo „solidžiau“ nei anksčiau Vyriausybei vadovavusi I. Ruginienė. Vis dėlto, pasak konservatorių lyderio, net ir suformavus naują ministrų kabinetą, socialdemokratams toliau nepavyksta išspręsti struktūrinių problemų
„Aš tikrai manau, kad jis savo pareigas atlieka solidžiau nei jo pirmtakė. Bet tos struktūrinės socialdemokratų problemos, kurios prasidėjo po laimėtų Seimo rinkimų, kai jie tikrai nebuvo pasiruošę ateiti, perimti valstybės vairo ir pasiūlyti Lietuvai profesionalus, kompetentingus žmones, kurie galėtų sėkmingai vairuoti mūsų valstybę visose srityse, yra akivaizdžios. Tos struktūrinės savo problemos jie neišsprendžia jau ir dabar, suformavę trečią Vyriausybę“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas.
Seimo narys antrino kitiems opozicijos atstovams, pabrėždamas, kad nemažai nerimo kelia kitų metų valstybės biudžeto projektas, viršijantis Mastrichto kriterijaus deficito ribą.
„Akivaizdu, kad vėl turime problemą: mąstoma tik ateinančių metų kategorijomis, o ne bent penkeriems ar keleriems metams į priekį. Reikia galvoti apie tam tikrus sprendimus šiandien, kad jie vėliau neatsisuktų kitu lazdos galu vėliau. Šito suvokimo trūksta: kad tu esi atsakingas ne tik už šiandien, bet ir už ateitį“, – pabrėžė TS-LKD pirmininkas.
L. Kasčiūnas taip pat linki premjerui aiškiau pristatyti visuomenei savo viziją įvairiose srityse. Pasak konservatoriaus, nors kai kuriais prioritetais, pavyzdžiui, demografijos ir oro gynybos, sutariama, konkrečių sprendimų kol kas pasigendama.
„Buvo pora krypčių, dėl kurių iš esmės sutarėme: demografijos klausimą reikia imti labai rimtai ir, pavyzdžiui, gynybos srityje ryškinti oro gynybos prioritetą kaip labai svarbų. Bet dabar žiūrint į biudžetą akivaizdu, kad oro gynybai jokio proveržio nežadama, vis dar turime tas pačias bėdas. Jos rodo, kad jau norisi praktinių ir greitų sprendimų, bet jų nėra. Aišku, čia gal ne tiek premjero, kiek atskirų ministrų problema“, – dėstė Seimo narys.
Vis tik TS-LKD lyderis įžvelgia ir pozityvių aspektų – giria M. Sinkevičiaus gebėjimą rasti dialogą ir su politiniais oponentais.
„Tradicinės partijos, net ir oponuojančios viena kitai, turėtų turėti galimybę nutiesti tiltą tarpusavyje, kai valstybei to reikia. Man atrodo, premjeras turi tą savybę, jis tai supranta, čia yra gerai“, – kalbėjo politikas.
A. Veryga: vertinu kaip gerą apšilimą
Mažųjų koalicijos partnerių „valstiečių“ vedlys Aurelijus Veryga sako pirmąsias šimtą premjero darbo dienų vertinantis „kaip gerą apšilimą“. Esą konkretesnius apibendrinimus bus galima daryti priėmus valstybės biudžetą.
„Tos šimtas dienų nėra labai ilgas laiko tarpas ir jis sutampa su valstybei labai svarbiu momentu – biudžeto parengimu ir tvirtinimu, o tai kiekvienam premjerui būna didžiulis iššūkis. Kol kas tikrai bandoma klausyti ir įsiklausyti į tai, kas sakoma, ir į tuos dalykus, kurie mums yra svarbūs bei numatyti koaliciniame susitarime. Matysime, koks bus galutinis biudžeto variantas po visų siūlymų ir svarstymų, norėčiau tikėtis, kad į mūsų siūlymus bus įsiklausyta. Čia ir yra turbūt didžiausias premjero vaidmuo“, – Eltai komentavo europarlamentaras.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas taip pat pritarė pozicijai, kad daugiau politinės patirties turinčiam M. Sinkevičiui dirbti sekasi geriau nei ekspremjerei I. Ruginienei.
„Mano subjektyviu vertinimu, jam sekasi geriau, todėl, kad jis ir patirties turėjo šiek tiek kitokios, negu turėjo I. Ruginienė. Tai čia ne kažkaip ją kritikuojant, tiesiog objektyvios aplinkybės yra tokios, kad jam daugiau yra tekę vadovaujamo darbo. Jis šiek tiek ir prieš tai Vyriausybėje buvo dirbęs, turėjo, matyt, geresnį supratimą, įsivaizdavimą, ir, mano vertinimu, jam geriau sekasi tą darbą daryti“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Vis tik A. Veryga sako kai kuriais klausimais pasigendantis nuosaikesnės ministro pirmininko pozicijos.
„Čia kalbant, tarkime, apie Amerikos prezidento vienus ar kitus sprendimus. Suprantame, kad tai yra vienas iš aukščiausių valstybės pareigūnų ir kiekvienas pasisakymas yra labai įdėmiai stebimas. Visi norėtų čia įpilti žibalo į ugnį ir paskui mėgautis, kaip gražiai viskas šviečia, kai jau dega, o tada visi vieni kitiems mėto įvairiausias replikas. Aukščiausių valstybės pareigūnų viena iš funkcijų yra turėti ir išsakyti nuomonę, bet labai pasverti ir įsivertinti, ką ta nuomonė gali padaryti“, – teigė jis, referuodamas į M. Sinkevičiaus pasisakymą „SkyNews“ televizijai, kuriame jis „gėdingu“ pavadino Jungtinių Valstijų susitarimą su Rusija dėl dyzelino.
V. Sinkevičius: mažiau chaoso, daugiau darbinės atmosferos
Į koaliciją vietoje „Nemuno aušros“ pakviestų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius mano, kad premjero startas – produktyvus.
„Manau, kad svarbiausia yra tai, kad laikomasi pagrindinių įsipareigojimų. Demokratams buvo labai svarbus šeimos paketas. Aš džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti dėl šeimos paketo, ypač dėl dviejų dalykų, kurie yra kertiniai. (…) Lygiai taip pat aš džiaugiuosi, kad išlaikome susitarimą dėl gynybos, išlaikant 5 proc. ambiciją, bet lygiai taip pat adekvačiai reaguojant ir matant, kad svarbus yra ir tų lėšų panaudojimas, užtikrinant, kad taip pat matytume ir hibridines grėsmes“, – Eltai komentavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
„Aišku turime nepamiršti ir vidaus saugumo stiprinimo aspekto. Šiuo atveju, man atrodo, visa tai yra pakankamai neblogai išlaikyta. Visos kitos detalės, aišku, matysis ir po biudžeto priėmimo, kokie aspektai bus prioritetizuoti. Bet aš manau, kad tos pirmos šimtas dienų buvo darbingos“, – pridūrė jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, demokratams prisijungus prie koalicijos, joje sumažėjo chaoso ir atsirado daugiau darbinės atmosferos.
„Ką žadėjo demokratai ateidami į koaliciją, kad bus mažiau chaoso ir daug daugiau darbinės atmosferos – taip ir yra. O kad ten yra kažkokių nesutarimų, diskusijų dėl visko — visos tos diskusijos yra valstybei svarbiais klausimais. Aš manau, kad tai yra sveikos demokratijos bruožas“, – tikino jis.
Kartu demokratų lyderis pabrėžė, kad jo vadovaujama politinė jėga tikisi greitesnių sprendimų migracijos politikos, biudžeto deficito mažinimo ir kuro kainų klausimais. Tam, pasak V. Sinkevičiaus, reikalingos diskusijos.
„Mums, demokratams, visuomet norisi, kad pokyčiai vyktų greičiau, pavyzdžiui, dėl migracijos mes manome, kad reikia peržiūrėti migracijos politiką, o ne tik uždaryti kelis centrus. Kai mes kalbame apie biudžetą, norisi, kad visos galimybės būtų išnagrinėtos ir tas deficitas būtų kuo mažesnis. Mums norisi greitesnės reakcijos, kai kalbame apie kuro kainas, ir greitesnės reakcijos padedant gyventojams“, – teigė europarlamentaras.
„Dažnai tokie skirtingi požiūriai Vyriausybėje susiduria, todėl tam mums reikia susitikti, diskutuoti, kalbėtis ir rasti geriausius sprendimus“, – akcentavo jis.
Pasikeitusi koalicija, apsisprendimas imtis lyderystės
M. Sinkevičius premjeru tapo vasarą performavus valdančiąją koaliciją. Užsitęsus įtampai, birželį posėdžiavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba apsisprendė keisti koalicijos sudėtį ir naująją valdančiąją daugumą sudaryti be „Nemuno aušros“. Vietoje jos į koaliciją nuspręsta pakviesti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Tuomet M. Sinkevičius sakė prisiimantis atsakomybę už inicijuojamas pokyčius Vyriausybėje, bet neatskleidė, ar imsis ministro pirmininko pareigų. Apie galimas rokiruotes atsargiai komunikavo ir tuometė premjerė I. Ruginienė.
Prasidėjus naujosios koalicijos deryboms, M. Sinkevičius delsė pranešti apie savo apsisprendimą – nei neigė, nei patvirtino, jog imsis atsakomybės vadovauti Vyriausybei. Tiesa, tai padaryti jį ragino prezidentas Gitanas Nausėda, partijų lyderiai. Politiniuose kuluaruose tuomet svarstyta, kad M. Sinkevičius delsė pagarsinti savo sprendimą dėl aplinkybių, susijusių su jo praeitimi – ryšių su įmone „Fegda“, vadinamosios „čekiukų“ bylos ir galimų reputacinių rizikų, kurios galėjo lydėti jį pradėjus eiti premjero pareigas. Politiniai oponentai taip pat tvirtino, jog M. Sinkevičiui šiuo klausimu trūksta ryžto.
Vis tik baigiantis koalicijos deryboms, birželio viduryje LSDP lyderis pranešė apie ketinimą imtis ministro pirmininko pareigų. Kaip tuomet teigė M. Sinkevičius, jo uždavinys – sutelkti dėmesį „į svarbiausių problemų sprendimą“ – augančių kainų ir pragyvenimo išlaidų naštą, socialinę nelygybę bei skurdą, ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir sveikatos sistemos prieinamumą.
Patvirtinus XXI Vyriausybės programą, Seime liepos 14 dieną prisiekė premjeras ir jo vadovaujama Vyriausybė.
M. Sinkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę suformavo LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
