„Man atrodo, be tvarių finansavimo šaltinių apie kokius nors rimtus didesnius įsipareigojimus bet kokioje srityje kalbėti, tiesą sakant, yra ne tai, kad naivu, bet yra tiesiog nesąžininga. Nes čia yra bandymas visą laiką pasakyti, kad mes viską padarysime, tik niekam už tai nereikės mokėti. Taip nebūna“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Taip ji komentavo prezidento Gitano Nausėdos siūlymą kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis gynybai, nes dabar nesuplanuota lėšų divizijai kurti, ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno idėją įvesti gynybos mokestį.
„Turbūt girdėjote labai karštą prezidento patarėjo Kęstučio Budrio siūlymą Vyriausybei numatyti galimybę skolintis iki 3 proc., ir toks vaizdas iš kai kurių ekspertų, kai kurių komentatorių, kad viską, ką galime padaryti, tai galime daryti tik skolon“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, nepaisant to, kad dabar Lietuvos skola nėra itin didelė – 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), – skolinimasis vis dėlto nemažai kainuoja.
„(...) tokiais tempais varant, 50 proc. galime pasiekti greičiau, nei baigsis kitos Vyriausybės kadencija“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
„Kai kurie kolegos opozicijoje žada, kad jie skirs krašto apsaugai 3 proc. BVP, prezidentas siūlo pasiskolinti iki 3 proc. BVP, bet problema yra ta, kad visas šitas pasiskolinimas kainuoja palūkanas. Kai palūkanos pradeda išspausti pajamas ateinančių metų biudžetuose, žinokite, labai gaila, kai matai, kad tau reikia atidėti 150–250 mln. eurų palūkanoms už jau išleistus pinigus aptarnauti, na, tikrai gali sugalvoti daugybę puikių dalykų, kuriuos už tuos pinigus padarytumei, jeigu juos dabar turėtumei biudžete, o ne turėtumei sumokėti už tai, kas jau seniai išleista“, – kalbėjo premjerė.
Ji sutiko, kad dėl geopolitinės padėties krašto apsaugos finansavimas turėtų tik didėti.
„Jeigu vis dėlto diskusija yra apie 3 proc. finansavimą, kas yra ir nacionaliniame susitarime dėl gynybos ir saugumo parašyta – jog dabar finansuojama 2,52 proc. BVP, o 3 proc. gali būti, – bet tam reikia tvarių finansavimo šaltinių, o ne skola“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Ji teigė, kad jei NSGK pirmininkas nori pradėti diskusiją dėl gynybos mokesčio, jis gali ją pradėti.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas sakė kitąmet pradėsiąs telkti paramą įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, kad jis įsigaliotų 2025 metais. Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių jis minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Valstybės gynimo taryba yra patvirtinusi planą iki 2030 metų Lietuvos kariuomenėje sukurti sausumos diviziją, papildomų lėšų taip pat reikia įrengti infrastruktūrą vokiečių brigadai.
Bendros planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
